Mažumos Vyriausybė skaičiuoja pirmąjį šimtadienį

Politologai teigia, kad prie naujojo ministrų kabineto sėkmių derėtų priskirti ir asmeninę premjero savybę mokėti bendrauti su kitais politikais

Poryt sukaks lygiai šimtas dienų, kai dirba socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama keturioliktoji Vyriausybė. Bene svarbiausias šio keturių partijų sudaryto ministrų kabineto bruožas yra tas, kad jam tenka dirbti mažumos sąlygomis, formaliai neturint daugiau kaip pusės Seimo palaikymo.

Todėl politikai ir politologai atkreipia dėmesį, kad Vyriausybei norint išlaikyti valdžią savo rankose tenka flirtuoti su opozicijoje esančiais konservatoriais. Prie to, kad mažumos ministrų kabinetui pavyksta išsilaikyti ir gana efektyviai dirbti, anot politologų, prisideda ir asmeninės premjero savybės, tarp kurių svarbiausia – sugebėjimas įsiklausyti į kitus politikus, netgi oponuojančius jam.

Didelių klaidų nemato

Buvęs premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas „Kauno dienai” sakė nemanąs, kad liepos 18 dieną pradėjusi dirbti Vyriausybė iki šiol padarė kokių nors didesnių klaidų. „Vyriausybės darbą vertinčiau teigiamai. Jos veiklos iki 2008 metų rudens programa yra patvirtinta, programos įgyvendinimo priemonių planas irgi laiku patvirtintas.

Svarbiausi atliktini darbai surašyti, tad tereikia juos laiku įgyvendinti”, – teigė A.Brazauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad didesnė dalis dabartinės Vyriausybės šimto dienų laikotarpio teko vasaros atostogoms, politiniam štiliui, „kai buvo galima kiek daugiau dėmesio skirti būsimųjų darbų planavimui”.

Anksčiau ekspremjeras nebuvo patenkintas, kad Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) išlaikant valdžią tenka bendradarbiauti su opoziciniais konservatoriais. Dabar A.Brazauskas pripažįsta, kad toks „flirtas” pasiteisino, nes Vyriausybei prisieina dirbti valdančiosios mažumos sąlygomis, taigi ji priversta ieškoti „geranoriškai nusiteikusių” opozicinių jėgų.

Kita vertus, socialdemokratų lyderis atsargiai vertina galimybes su konservatoriais bendradarbiauti ilgesnį laiką. „Susitarimas su konservatoriais pasirašytas iki biudžeto priėmimo. Žiūrėsim, kaip seksis tą susitarimą vykdyti”, – tvirtino jis.

A.Brazauskas taip pat tikino, kad G.Kirkilas nedemonstruoja pernelyg didelio savarankiškumo nuo partijos. „Kiek reikia, pasitariam, padiskutuojam. Partijos prezidiumo ir valdybos posėdžiuose daug kalbame apie politinę situaciją, apie sprendimus, kuriuos turėtų priimti Vyriausybė. Nemanyčiau, kad būtų kokių nors G.Kirkilo atotrūkio nuo partijos požymių”, – sakė ekspremjeras.

Jis kol kas neatsako į klausimą, ar kitų metų gegužę įvyksiančiame LSDP suvažiavime partijos vairą perduos G.Kirkilui. „Šis klausimas dar per ankstyvas”, – tikina A.Brazauskas.

Premjeras turi įžvalgaus politiko savybių

Politologas Algis Krupavičius pastebi, kad beveik šimtą dienų dirbančios Vyriausybės vadovas G.Kirkilas yra „vadovas, mokantis gerai bendrauti su kitais politikais ir su įvairiomis visuomeninėmis grupėmis”. Politologas sako, kad premjeras nemažai žada, tačiau „tie pažadai yra gana nuosaikūs, gerai apgalvoti”.

„Be to, G.Kirkilas pasižymi labai gera savybe: girdi kitą pusę, įsiklauso į tai, kas sakoma, sugeba suformuluoti idėjas, kurios patinka daugeliui”, – „Kauno dienai” sakė A.Krupavičius.

Šios Ministro Pirmininko savybės, taip pat geri santykiai su žiniasklaida, politologo nuomone, iš esmės nulėmė, kad mažumos Vyriausybė sugebėjo „be didesnių problemų, gana ramiai išgyventi tą pirmąjį šimtą dienų bei pasikloti solidžius pamatus savo tolesnei veiklai”.

A.Krupavičius teigia, kad socialdemokratų, valstiečių liaudininkų, liberalcentristų ir Pilietinės demokratijos partijos sudarytasis ministrų kabinetas yra priverstas „flirtuoti” su opoziciniais konservatoriais, nes toks bendravimas yra šios valdžios išlikimo garantas. „Mažumos Vyriausybei pagal visus politikos kanonus tenka užsitikrinti kurios nors opozicinės jėgos paramą. Priešingu atveju Vyriausybė tiesiog neteks galimybės konstruktyviai dirbti”, – sakė jis.

Anot politologo, socialdemokratų ir konservatorių bendradarbiavimas iš dalies nukreiptas į susikompromitavusios Darbo partijos neutralizavimą. „Todėl vargu ar tie nuolatiniai socialdemokratų ir konservatorių rinkėjai labai jau pyks dėl tokio bendradarbiavimo. Konservatorių rinkėjas supranta, kad toks bendravimas reikalingas norint iš politinės arenos pašalinti, jo supratimu, antivalstybinę Darbo partiją. Tuo tarpu socialdemokratų gerbėjai supranta, kad Darbo partijos nustekenimas padės socialdemokratams susigrąžinti bent dalį kairiųjų rinkėjų, anksčiau pasisukusių į Darbo partijos pusę”, – teigė A.Krupavičius.

Pasigenda atsakymų

Politologas Darius Varanavičius irgi pažymi, kad G.Kirkilas yra „racionalus politikas, sugebantis su visais bendrauti ir daug kam daug ką pažadėti”. Premjeras, anot politologo, yra akivaizdi šios Vyriausybės sėkmė, „svarbiausias stulpas, ant kurios ji laikosi”.

Tačiau D.Varanavičius ministrų kabineto darbe pasigenda atsakymų į kai kuriuos Lietuvai itin svarbius ir aktualius klausimus. „Ši Vyriausybė yra neveiksni energetinio saugumo užtikrinimo klausimu. Daug apie tai diskutuojama, kalbama, bet nematyti jokių žingsnių, kaip galima būtų užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą ir neutralizuoti jau net nebeslepiamas Rusijos ambicijas per energetinį priklausomumą valdyti mus”, – „Kauno dienai” sakė politologas.

D.Varanavičius apgailestauja, kad nebuvo deramai atsakyta Lietuvoje apsilankiusiam Rusijos Valstybės dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininkui Konstantinui Kosačiovui, kai jis pradėjo priekaištauti esą „Mažeikių nafta” parduota ne rusams, o lenkams, ir iš esmės dėl to įmonei nutrauktas naftos tiekimas vamzdynu iš Rusijos. Be to, anot politologo, Vyriausybė neturi aiškios strategijos, kaip atsakyti į Rusijos „Gazprom” sprendimą vienašališkai padidinti Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainą.

Tačiau, kita vertus, pasak D.Varanavičiaus, dabartinė Vyriausybė, esant tokioms sudėtingoms politinėms sąlygoms, „susitvarko pusėtinai”. Dalis nuopelnų dėl to turėtų atitekti ir opoziciniams konservatoriams, kurie „pragmatiškai padeda racionaliajam G.Kirkilui vykdyti savo politiką ir išlaikyti tą status quo, kuris įsivyravo mažumos Vyriausybės darbe”.

Laukia ryžtingesnių žingsnių

„DnB Nord” banko valdybos pirmininko patarėjas Vadimas Titarenka tvirtina, kad Vyriausybė yra dar gana jauna, todėl daryti toli siekiančias išvadas apie jos darbą nėra galimybių. „Visada norisi daugiau konkretumo. Bet yra nustatyta daug šios Vyriausybės darbo tikslų. Kartais vieno tikslo siekimas gali prieštarauti kitam”, – apie tykančius pavojus ministrų kabineto darbe kalbėjo analitikas.

Jis linkęs pasiūlyti Vyriausybei ryžtingiau diskutuoti dėl kai kurių sprendimų priėmimo, pavyzdžiui, dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo. „Norisi tikėti, kad jokios neigiamos įtakos gyventojų pajamų mokesčio mažinimas nedarys ir jis bus mažinamas ryžtingiau”, – sakė V.Titarenka.

Nuo šių metų liepos iki 27 procentų sumažintą gyventojų pajamų mokestį pagal dabartinius planus 2008 metais turėtų pakeisti 24 proc. tarifas. Tačiau Vyriausybė yra įsipareigojusi „ieškoti galimybių” ir diskutuoti dėl galimybės šį tarifą sumažinti iki 20 proc. Be to, svarstoma galimybė tai padaryti ne nuo 2008 metų pradžios, o jau kitą rudenį. Tiesa, kol kas šie pasiūlymai Vyriausybės atstovų, ypač finansų ministro Zigmanto Balčyčio, yra vertinami gana skeptiškai.

Pramonininkų konfederacijos atstovai džiaugiasi, kad, pradėjus dirbti šiai Vyriausybei, „papūtė nauji vėjai”. Konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Marius Busilas tikisi, kad Vyriausybė ryžtingiau spręs klausimą dėl pelno mokesčio lengvatų investicijoms. „Tai galėtų būti padaryta jau 2007 metais, o ne vėliau, kaip numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane”, – tvirtino M.Busilas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.