Kas antras Lietuvos gyventojas turi ilgalaikių sveikatos problemų

Statistikos departamentas pirmą kartą apklausė Lietuvos gyventojus, kaip jie vertina savo sveikatą, apie jų ilgalaikes sveikatos problemas ir įtaką kasdienei veiklai, naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, medikamentų vartojimą. 2005 m. rugsėjo–spalio mėn. tyrime dalyvavo 9 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų, atsitiktinės imties būdu atrinktų iš gyventojų registro.

Vyrai savo sveikatą vertina geriau negu moterys

Apklausos rezultatai parodė, kad beveik kas antras gyventojas savo sveikatą vertino kaip gerą arba labai gerą, 40 procentų – kaip vidutinę ir 13 procentų – kaip blogą arba labai blogą. Vyrai savo sveikatą vertino geriau negu moterys. Daugiau nei pusė (55 proc.) vyrų ir 40 procentų moterų nurodė, kad jų sveikata gera arba labai gera. Didelė dalis (44 proc.) moterų ir trečdalis vyrų teigė, kad jų sveikata yra vidutiniška. Kas dešimtas vyras ir kas šešta moteris vertino savo sveikatą kaip blogą arba labai blogą.

Kas ketvirtas 15–24 m. amžiaus jaunuolis teigė turintis ilgalaikių

sveikatos problemų

Kas antras gyventojas nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Moterų, turinčių ilgalaikių sveikatos problemų, dalis buvo didesnė negu vyrų, atitinkamai 59 ir 44 procentai Gyventojų, turinčių ilgalaikių sveikatos problemų daugiau buvo tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Iš 65 m. amžiaus ir vyresnių gyventojų 87 procentai turėjo ilgalaikių sveikatos problemų, tačiau ir kas ketvirtas 15–24 m. amžiaus jaunuolis teigė turintis tokių negalavimų.

Per metus iki apklausos kokia nors lėtine liga sirgo kas antras gyventojas. Penktadaliui gyventojų buvo diagnozuotas padidėjęs arterinis kraujospūdis, kas dešimtam – reumatoidinis artritas (artrozė, sąnarių uždegimas). Kitos labiau paplitusios gydytojo diagnozuotos lėtinės ligos buvo lėtinis bronchitas, migrena ar dažnas galvos skausmas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, lėtinis nerimas ar depresija. Jomis sirgo apie 4–5 procentai gyventojų. Dėl gydytojo diagnozuotų ligų gydėsi dauguma (83 proc.) sirgusiųjų.

Ilgalaikių funkcinių sutrikimų turi kas antras gyventojas

Vienokių ar kitokių ilgalaikių funkcijų (regos, klausos, judėjimo ir kt.) sutrikimų turėjo kas antras gyventojas: 57 procentai moterų ir 42 procentai vyrų. Regos sutrikimai – dažniausiai pasitaikantis sutrikimas. Be akinių ar kitų regėjimą gerinančių priemonių negali skaityti arba matyti iš toli apie 1,5 mln. arba kas antras šalies gyventojas. Daugiau moterų nei vyrų nurodė, kad be akinių ar kitų regėjimą gerinančių priemonių negali skaityti (atitinkamai 43 proc. ir 32 proc.) ir matyti iš toli (atitinkamai 19 proc. ir 10 proc.). Nedidelė gyventojų dalis (2–3 proc.) nurodė, kad jie negali girdėti be klausos aparato ar kitų klausą gerinančių priemonių. Be lazdos ar kitos vaikščiojimą lengvinančios priemonės lengvai nueiti 500 metrų negalėjo 3 pro­centai, lipti laiptais 4 procentai gyventojų. Daugiausia asmenų, turinčių klausos ir judėjimo sutrikimų, buvo tarp 75 m. ir vyresnių žmonių.

Rezultatai rodo, kad labiausiai trūksta klausos aparatų ar kitų klausą gerinančių priemonių. Trys ketvirtadaliai gyventojų su klausos sutrikimais nurodė neturį pagalbinių priemonių. Beveik penktadalis žmonių, kuriems sunku judėti, pasakė, kad vaikščiojimą lengvinančių priemonių neturi.

Sunkumų, susijusių su kasdiene savipriežiūra, nurodė turį 6 procentai gyventojų. Savipriežiūros problemos dažniausiai iškyla sulaukus vyresnio amžiaus. Ketvirtadalis 75–84 m. amžiaus gyventojų nurodė turį savipriežiūros sunkumų, o iš 85 m. ir vyresnių žmonių tokių buvo apie 40 procentų. Daugeliui gyventojų, turinčių sunkumų atliekant kasdienę savipriežiūrą, kas nors padėjo. Tuo pačiu penktadaliui tokių gyventojų pagalbos prausiantis vonioje ar po dušu, gulantis ar keliantis, rengiantis nepakako arba ji visai nebuvo teikiama.

Kokių nors sunkumų atlikdami būtiniausią namų ūkio priežiūros veiklą turėjo 14 procentai moterų ir 8 procentai vyrų. Daugiausia problemų prižiūrint namų ūkį nurodė turį 75 m. ir vyresni gyventojai: kas antram buvo sunku skalbti, apsipirkti, kas trečiam – ruošti valgį ir tvarkyti namus. Daugumai gyventojų, turinčių sunkumų atliekant būtiniausius namų ūkio priežiūros darbus, kas nors padėjo. Tačiau 11 procentų gyventojų, turinčių namų ūkio priežiūros sunkumų, nepakako gaunamos pagalbos arba ji nebuvo teikiama.

Sveikatos rizikos veiksniai

Apklausos duomenimis, Lietuvoje antsvorio turėjo kas trečias ir buvo nutukęs kas septintas gyventojas. Nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 18 proc. ir 11 proc.), tačiau vyrų daugiau nei moterų turėjo antsvorio. Turintys antsvorio ir nutukę daugiausia yra vyresnio amžiaus gyventojai, tačiau didelis kūno svoris būdingas ir jauniems žmonėms. Kas šešto 15–24 m. amžiaus vaikino ir kas penkioliktos merginos kūno svoris buvo per didelis, o sulaukus 25–34 m. amžiaus tokie buvo kas antras vyras ir kas ketvirta moteris.

Apklausos metu nustatyta, kad kasdien rūko 42 procentai vyrų ir 10 procentų moterų, kartais rūko 7 procentų vyrų ir 6 procentai moterų. Beveik kas penktas vyras ir kas dešimta moteris buvo metę rūkyti, o niekada nerūkė 30 procentų vyrų ir 74 procentai moterų. Rūkymas labiau paplitęs tarp jaunesnio amžiaus žmonių.

Alkoholinius gėrimus per metus vartojo 85 procentai vyrų ir 69 procentai moterų. Jaunesnio amžiaus vyrai daugiausia gėrė alų, vidutinio amžiaus – tiek alų, tiek stipriuosius gėrimus, o vyresnio amžiaus ir vyrai, ir moterys dažniausiai vartojo stipriuosius gėrimus. Tarp jauno amžiaus merginų populiariausias alkoholinis gėrimas buvo sidras ir alkoholiniai kokteiliai.

Moterys dažniau gydosi ligoninėse

Ligoninėse per metus gydėsi kas septintas gyventojas, daugiau moterų nei vyrų. Dauguma (80 proc.) ligoninėje gulėjusių gyventojų pateko į ją dėl ligos. Dėl traumos ar nelaimingo atsitikimo į ligoninėje gydėsi daugiau vyrų (18 proc.) nei moterų (7 proc.). Trauma buvo dažnesnė miesto nei kaimo gyventojų patekimo į ligoninę priežastis, atitinkamai 13 ir 9 procentai. Tyrimo rezultatai parodė, kad dienos stacionaro paslaugomis per metus naudojosi tik 2 procentai gyventojų.

Ambulatorinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis per metus naudojosi du trečdaliai 15 m. ir vyresnių gyventojų. Dažniausia kreipimosi į bendrosios praktikos gydytoją priežastis buvo liga ar negalavimas. Ją nurodė 39 procentai besikreipusių gyventojų (moterų 40 proc., vyrų 36 proc.). Pakartotinai gauti recepto atvyko 30 procentų moterų ir 28 procentai vyrų. Kas penktas gyventojas norėjo pasitikrinti sveikatą. Gana dažna jaunų žmonių kreipimosi į bendrosios praktikos gydytoją priežastis buvo administracinė procedūra (gauti dokumentą, pažymą ir pan.).

Per praėjusius 12 mėn. iki apklausos greitosios medicinos pagalbos reikėjo 9 procentams moterų ir 6 procentams vyrų. Dažniau kreipėsi vyresnio amžiaus žmonės – kas penktas 75 m. amžiaus ir vyresnis gyventojas kvietė greitąją medicinos pagalbą. Dauguma gyventojų kreipėsi į šią tarnybą dėl ligos ar negalavimo. Dėl nelaimingo atsitikimo ar traumos greitosios medicinos pagalbos paslaugų prireikė 13 procentų besikreipusių pagalbos gyventojų.

Per 12 mėn. su gydytoju specialistu konsultavosi pusė visų moterų ir 37 procentai vyrų. Moteris dažniausiai konsultavo ginekologas (20 proc. gydytojo specialisto konsultuotų moterų), o vyrus – chirurgai. Papildomos konsultacijos atsisakė, nors jos reikėjo, 12 procentų moterų ir 7 procentai vyrų. Kaimo gyventojų atsisakiusių gydytojo konsultacijos buvo 9 procentai, miesto – 11 procentų. Kaip pagrindinę atsisakymo konsultuotis priežastį ketvirtadalis nurodė laiko stoką ir tiek pat – tikėjosi, kad negalavimas praeis savaime. Penktadalis atsisakė konsultuotis dėl paslaugos ilgo laukimo.

Kas dešimtas gyventojas pas odontologą lankosi labai retai arba visai nesilanko

Per metus iki apklausos pas odontologą lankėsi 48 procentų moterų ir 35 procentai vyrų. Mažiau kaimo (32%) nei miesto (46%) gyventojų kreipėsi į odontologą. Kartą per 1–2 metus į odontologą kreipiasi 12 procentų moterų ir 8 procentai vyrų. Net 15 procentų vyrų ir 10 procentų moterų pas odontologą beveik niekada nesilanko arba lankosi labai retai (kaime 18% ir mieste 9%).

Pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai lankėsi pas odontologą, buvo skausmas ar negalavimas. Dėl to kreipėsi 34 procentai pas odontologą apsilankiusių gyventojų, ketvirtadalis (23%) atvyko į eilinį patikrinimą, po kurio buvo gydomas kas penktas. Kas dešimtas apsilankęs pas odontologą gyventojas kreipėsi dėl protezavimo.

Beveik penktadalis gyventojų nurodė, kad jiems per praėjusius 12 mėn. reikėjo apsilankyti pas odontologą, bet jie to atsisakė. Jų buvo daugiau tarp kaimo nei miesto gyventojų, atitinkamai 22 ir 16 pro­cen­tų. Pagrindinė priežastis, privertusi gyventojus atsisakyti odontologo paslaugų, buvo mokėjimas už pas­laugas. Šią priežastį nurodė 44 procentai paslaugos atsisakiusių moterų ir 31 procentas vyrų. Penktadalis atsisakiusių konsultacijos nesilankė pas odontologą dėl laiko stokos. Šią priežastį dažniau nurodė miesto nei kaimo gyventojai, atitinkamai 23 ir 17 procentų. Penktadalis vyrų ir kas devinta moteris atsisakė odontologo paslaugų dėl gydymo baimės. Kas dvyliktas gyventojas manė, kad teks ilgai laukti paslaugos. Dėl didelio atstumo negalėjo apsilankyti pas odontologą 7 procentai kaimo ir 1 procentas miesto gyventojų.

Skiepytis nepopuliaru

Rezultatai parodė, kad prevencinių priemonių naudojimas nėra populiarus. Nuo gripo per metus pasiskiepijo 6 procentai, nuo erkinio encefalito – 2 procentai gyventojų. Gyventojams suteiktos galimybės pasimatuoti arterinį kraujospūdį. Daugelis asmenų, kuriems sveikatos specialistas nustatė padidėjusį kraujospūdį, vartojo kraujospūdį mažinančius vaistus, tačiau retas su šia problema susidūręs gyventojas, o ypač vyrai ir jauni asmenys, dėl padidėjusio kraujospūdžio keitė gyvenseną.

Kas antras gyventojas tyrėsi gliukozės koncentracijos kiekį kraujyje, o 40 procentų – cholesterolį. Mamografija, svarbia krūties vėžio ankstyvo nustatymo priemone, bent kartą gyvenime pasinaudojo kas ketvirta 20 m. amžiaus ir vyresnė moteris, o per praėjusius metus – 8 procentai. Gimdos kaklelio tepinėlio tyrimai bent kartą gyvenime buvo atlikti 77 procentams moterų, o per praėjusius metus 28 procentams.

Lietuvoje labai paplitęs vaistų vartojimas. Tyrimo metu gydytojo paskirtus vaistus vartojo apie 1,1 mln., arba daugiau nei trečdalis gyventojų, o gydytojo nepaskirtus vaistus – 1,6 mln., arba daugiau nei pusė gyventojų. Daugiausia (19%) Lietuvos gyventojų vartojo gydytojo paskirtus vaistus nuo padidėjusio arterinio kraujospūdžio, nuo širdies ir kraujagyslių ligų (11%), sąnarių skausmo (8%), migdomuosius (7%). Iš gydytojo nepaskirtų vaistų vitaminus gėrė 35 procentai, nuskausminamuosius – 19 procentų gyventojų. Vaistus vartojo didesnė dalis moterų nei vyrų.

Apklausos rezultatai atskleidė gyventojų nuomonę įvairiais su sveikata susijusiais klausimais, išryškino pagrindines problemas ir papildė šalies sveikatos statistiką nauja, su kitomis Europos Sąjungos šalimis palyginama informacija.

Palyginti su Europos šalimis, atlikusiomis sveikatos tyrimus, Lietuvos rodikliai yra panašūs į daugelio naujųjų Europos Sąjungos šalių, o palyginti su senosiomis ES šalimis (ES 15), pagal naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis ir prevencinėmis priemonėmis atsiliekame. Atsilikimo priežastys gali būti ne tik prastesnis sveikatos paslaugų prieinamumas, bet ir susiklosčiusios požiūrio į savo sveikatą bei nepakankamo rūpinimosi ja tradicijos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.