Kas gi tas „protingas namas”?

Intelektualaus būsto sprendimus siūlantys verslininkai įsitikinę, jog šalies valdžia dar neįžvelgia „protingo namo” teikiamų pranašumų, gal net nenori to daryti.

„Kad būtų išvengta statybų rinkoje vis dažniau naudojamų nekokybiškų ir nesertifikuotų elektrotechnikos gaminių, naudojamų įrengiant namus, reikėtų priimti įstatymą ir įtvirtinti griežtus reikalavimus bei projektuotojų teisinę atsakomybę”, – įsitikinęs bendrovės „Schneider Electric Lietuva” generalinis direktorius Gediminas Abartis.

Intelektualus būstas arba „protingas namas” Lietuvoje kol kas naujovė. Dauguma žmonių apie juos visiškai nieko nėra girdėję, paklausti tik gūžčioja pečiais. Kas gi iš tiesų tas „protingas namas”?

„Protingas namas” nuo tradicinio būsto skiriasi tuo, kad jis turi daugiau įrangos, kuri leidžia žmogui jaustis saugesniam ir mėgautis komfortu. Tai automatizuota elektros instaliacijų sistema, valdoma nuotolinio valdymo pultu, mobiliuoju telefonu ar internetu. Toks namas gali turėti ne tik bazinę funkciją, tai yra centralizuotą šildymo, apšvietimo ir apsaugos valdymo sistemą. Galima pasirinkti ir kitas funkcijas, pavyzdžiui, užprogramuoti sistemą taip, kad saulei šviečiant nusileistų žaliuzės. „Protingas namas” nėra naujiena rinkoje, tačiau šalies vartotojai kol kas atsargiai žiūri į tokią investiciją.

Jame gali būti nustatytas komforto, ekonominis arba vakarinis režimas. Kuo vienas nuo kito skiriasi ir kurį iš jų geriausia rinktis?

Šildymo sistemos valdymas gali būti realizuotas keliais režimo variantais. Kol esate namie, palaikoma kiekvienos patalpos temperatūra – tai komforto režimas. Kai paliekate patalpas, temperatūra automatiškai sumažėja keliais laipsniais – taupomi resursai. Tai yra ekonominis režimas. Jeigu sistema veikia pagal jūsų dienotvarkę, pavyzdžiui, yra užprogramuota valanda, kai turite grįžti. Likus pusvalandžiui sistema pereina į komforto režimą ir ruošia jums patalpas.

Lauko apšvietimo valdymas priskiriamas prie vakarinio režimo, pavyzdžiui, nuo 12 valandos iki aušros įsijungia naktinis režimas ir lauke šviečia tik kas antras trečias šviestuvas. Esant šiam režimui ir suveikus įsilaužimo signalizacijai, pradeda veikti aliarminis režimas, visiškai įsijungia lauko apšvietimas, pradeda mirksėti namo vidinis apšvietimas, taip atkreipdamas dėmesį.

Kiekvieną režimą paprasčiausiai reikia suprogramuoti, vėliau belieka pasirinkti ir valdyti.

Galbūt tokius namus įrenginėjančios kompanijos siūlo ir kitokių režimo variantų ar iki šiol negirdėtų naujovių?

Patyręs specialistas gali realizuoti bet kokias kliento pageidaujamas funkcijas, net ir šiltnamio laistymą ar šildymą.

Kaip valdomas „protingas namas”?

Instaliacijų sistema yra suprojektuota taip, kad namus galima valdyti kuo nori: nuotolinio valdymo pulteliu, į sieną įmontuotu LCD pultu, mobiliuoju telefonu, internetu. Naudojantis LCD pultu galima atlikti tas pačias funkcijas kaip ir nuotolinio valdymo pulteliu, nes jie yra visiškai sinchronizuoti ir juose nustatyti tie patys režimo variantai. Tad jeigu netyčia sulūžtų pultelis, namo sistema dėl to nenukentės.

Valdoma ir mobiliuoju telefonu. Jei grįžę namo norite rasti karštą pirtį, pakanka išsiųsti tam tikrą trumpąją žinutę.

Norint namą valdyti internetu, į namų kompiuterį reikia instaliuoti specialią programą su tomis pačiomis funkcijomis ir režimu, kaip ir pultuose. Tada internetą įsijungęs namo šeimininkas gali matyti, kas vyksta jo būste, o norėdamas pakeisti esamą režimą ar atlikti kokią nors funkciją, jis turėtų pasirinkti jau siūlomą variantą.

Lietuvoje intelektualūs namai daugiausia valdomi nuotolinio valdymo pulteliais, LCD pultais ir mobiliaisiais telefonais. Internetu naudotis kol kas nepopuliaru.

Galbūt įmanoma valdyti balsu?

Šiuo metu tokie produktai yra kuriami.

Ar intelektualų būstą galima suprojektuoti bet kuriuo namo statybos etapu? Kodėl?

Geriausia „protingą namą” numatyti projektuojant. Jei dar dvejojate, jį statant reikėtų bent jau tinkamai kabelius pakloti. Tada reikiamą techninę įrangą bus galima ir vėliau sumontuoti. Žinoma, jei žmogus gyvena daug metų bute, jį taip pat įmanoma paversti intelektualiu būstu, tačiau tai bus sudėtingiau ir kainuos brangiau.

Toks būstas mūsų šalyje nepopuliarus. Automatikos specialistų teigimu, tam įtakos turi ne tik menkos žmonių žinios, bet ir klaidingas supratimas, kas yra „protingas namas” (Dauguma mano, jog jei jau turi, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu valdomus garažo vartus, tai jau ir „protingas namas”). Kaip yra iš tiesų?

Manau, lemia tai, kad lietuviai, kurie įsigyja namus, paprasčiausiai nesusimąsto apie „protingo namo” pranašumą. Pavyzdžiui, danai kur kas imlesni techninėms naujovėms, leidžiančioms užtikrinti saugumą, ekonomiškumą ir komfortą. Be to, šioje šalyje taikomi griežti standartai. Kad Lietuvoje nusistovėtų panaši tvarka, kol kas trūksta valdžios institucijų iniciatyvos.

Kaip valdžia galėtų prisidėti prie intelektualaus būsto populiarinimo?

Jos institucijos galėtų sukurti įstatyminę bazę, panašią kaip Skandinavijos šalyse, skatinančią statytoją pradėjus projektuoti numatyti tinkamus technologinius sprendimus, užtikrinančius efektyvų energetinių išteklių naudojimą. Be to, galėtų priimti įstatymus, panašius kaip Vokietijoje, kur taikomi griežti reikalavimai diegiant elektros instaliacijų sistemas. Mūsų šalyje naudojama daug nekokybiškų elektrotechninių gaminių, šie neretai kelia pavojų žmonių saugumui. Tai įrodo ir statistikos departamento duomenys – dauguma gaisrų kyla dėl netvarkingų ir nekokybiškų elektros gaminių. Taigi valdžia galėtų prisidėti prie saugaus būsto koncepcijos, reikalaudama naudoti tik kokybiškas ir sertifikuotas elektrotechnikos medžiagas.

Intelektualus būstas Europoje skaičiuoja dešimties metų sukaktį, Lietuvoje – trejų. Kaip sekasi skintis kelią kaimynėms Latvijai ir Estijai?

Prieš keletą metų Estijoje jų buvo statoma labai daug. Į šią šalį mada atėjo iš kaimyninės Suomijos, kur tokie namai populiarūs. Pastaruoju metu „protingų namų” daugėja ir Latvijoje bei Lietuvoje, nuolat didėja domėjimasis jais. Rusijoje, ypač, Maskvoje, labai populiarūs tokie sprendimai.

Dėl kokių priežasčių Baltijos šalių gyventojai, kartu ir lietuviai, renkasi „protingus namus”?

Manau, atsiranda vis daugiau žmonių, įžvelgiančių „protingo namo” pranašumą. Vieni perka brangiausią santechniką, plyteles, kiti renkasi naujoves ir jų nebijo, nes taip investuodami įžvelgia naudos. Paprastai tokius namus įsirengia jaunesni žmonės, kurie gali sau leisti investuoti nemažus pinigus. Toks būstas jiems suteikia komforto, leidžia taupyti. Taip Lietuvoje žengiami pirmieji žingsniai intelektualaus būsto link.

Kiek kainuoja įsirengti „protingą namą”?

Lietuvoje vidutinė „protingo namo” kaina sudaro 5-8 proc. būsto vertės apskritai. Jei namas kainuoja pusę milijono, intelektualaus būsto sistema gali atsieiti 50 tūkstančių. Žinoma, tai priklauso nuo to, kiek ir kokių funkcijų norės pasirinkti vartotojas, tačiau be keliasdešimties tūkstančių litų intelektualaus būsto neįsirengsi.

Ar „protingas namas” gali „sukvailioti”, pavyzdžiui, dujų nuotėkį supainioti su vandens nuotėkiu? Tada ne pavojaus signalas įsijungtų, o automatiškai užsisklęstų sklendės, namų saugumui kiltų pavojus.

Visko gali būti… Kol kas neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų taip nutikę. Intelektualaus būsto pagrindas – instaliacijos sistemos ir kabeliai. Pastarieji negenda, bet jei jau taip nutiktų, sugestų kuri nors sistemos dalis, ji paprasčiausiai būtų pakeista nauja. Įranga yra sertifikuota ir patikima, nebent gali suklysti sistemą instaliuojantis žmogus.

Kokios garantijos suteikiamos „protingam namui”?

Įrangai vienerių metų garantija, o jai pasibaigus – techninė priežiūra.

Kokios Jūsų prognozės ir lūkesčiai dėl intelektualaus būsto ateities Lietuvoje? Ar galite prognozuoti, kiek vidutiniškai per metus padidės jų skaičius?

Kasmet pastatoma vis daugiau gyvenamųjų namų. Pernai tokių statybos mastas padidėjo iki 15 procentų. Manau, „protingų namų” daugės vidutiniškai po 20 proc. kasmet.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Interjeras su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.