Kova už paveldo išsaugojimą išgarsėjusi Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė žengė dar vieną žingsnį – kreipėsi į politines partijas ragindama kurti urbanistinio paveldo koncepciją.
Pasak iniciatyvinės grupės nario istoriko Dainiaus Elerto, praėjusį penktadienį visoms politinėms partijoms uostamiestyje buvo išnešiotas ir skyriuose buvusiems asmenims į rankas įteiktas raštas su atviru kreipimusi. Jame teigiama, jog partijų skyrių atsakymų laukiama iki šiandienos, o atsakymas arba neatsakymas būsią skelbiami viešai.
Tačiau panašu, kad norimų atsakymų paveldo išsaugojimu besirūpinantys klaipėdiečiai taip greitai nesulauks. „Vakarų ekspresui” pradėjus domėtis, kokie atsakymai ruošiami ir kokios pozicijos laikosi partijos, beveik visų jų skyrių, į kuriuos buvo paskambinta, atstovai tik kraipė galvas sakydami, jog tokio kreipimosi nematė.
Politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms skirtame rašte raginama apsvarstyti galimybę dėl susitarimo esminiais Klaipėdos architektūrinio urbanistinio paveldo išsaugojimo klausimais, pradėti svarstyti ir rengti esmines paveldo koncepcijos nuostatas.
Klaipėdos miesto tarybos nariams siūloma netvirtinti miesto Bendrojo plano, Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano bei atskirų miesto istorinės dalies detaliųjų planų, kol nebus sutarta dėl minėtų nuostatų.
„Tai sumažintų suinteresuotų grupių, galinčių daryti įtaką politinių partijų ir jų atstovų veiklai, korupcines bei viešojo intereso nepaisymo galimybes”, – tikinama rašte.
Kol bus sutarta dėl nuostatų, iniciatyvinė grupė ragina įpareigoti Tarybą ir Savivaldybės administraciją sustabdyti iki 1945-ųjų statytų pastatų griovimą ir pertvarkymą. Kiekviena partija esą turėtų prisiimti atsakomybę už savo deleguotų deputatų sprendimus Klaipėdos urbanistinio paveldo klausimais Klaipėdos miesto taryboje.
Saugant istoriškai susiformavusių erdvių užstatymo savitumą daugelyje Europos miestų pseudomodernūs architektūriniai tūriai ir technologiniai eksperimentai į jas esą nebeįleidžiami. O Klaipėdos valdžia neva pritaria Senamiesčio silueto skurdinimui ir istorinės dalies naikinimui. Išskirtinė uostamiesčio paveldo vertė dar nesanti tinkamai įsisąmoninta, teisinės normos lengvai interpretuojamos.
Pasak D. Elerto, iniciatyvinė grupė nėra nusiteikusi prieš investicijas, tačiau investuoti reikėtų į ilgalaikį produktą, kuris tarnautų visuomenės poreikiams – norisi, kad investicijos kurtų, o ne ardytų. Visuomeninio intereso Klaipėdoje neva nepaisoma, nors juo dangstomasi.
Koncepcija, anot D. Elerto, esanti būtina, kad būtų galima saugoti paveldą. „Jei saugosime tik pavienius pastatus, juos užgoš nauji, ir vertė dings”, – aiškino jis.
D. Elertas svarstė, jog partijos vis dėlto turėtų atsiliepti – artėja rinkimai, todėl jos esančios suinteresuotos parodyti gerą valią. „Jei valia nebus parodyta, turime laisvas rankas parodyti savo požiūrį į tas partijas ar organizacijas”, – sakė jis.