Visko regėjusį Trakų istorinio nacionalinio parko direktorių Gintarą Abaravičių pašiurpino pastarieji Trakų savivaldybės tarybos sprendimai, prieštaraujantys Lietuvos įstatymams. Lengva ranka taryba leido pakeisti bent trijų sklypų ribas bei plotą Trakų senamiestyje
Sena išmintis byloja, kad apetitas atsiranda bevalgant. Regis, panašiai gyvenama senuosiuose Trakuose. Ne taip seniai partijos sėkmingai pasidalijo būstines prestižinėje Vytauto gatvėje. Prestižinėmis jų gal ir nepavadinsi, bet juk esmė – ne seni pastatai, o kieno rankos pakyla tarybos posėdžiuose balsuoti už avantiūrizmu dvelkiančius sprendimus. Taip nutiko gegužės 25-ąją ir liepos 27-ąją, kai buvo priimti trys sprendimai, itin palankūs miesto centre gyvenantiems sklypų savininkams. Vargu ar jie būtų tokie palankūs, jei čia nekyšotų Trakų savivaldybės vyriausiosios architektės Audronės Kapočienės bei jos vyro, savivaldybės tarybos nario Vinco Kapočiaus interesai.
Atsiras nauja gatvė?
Trakų savivaldybės meras Vytautas Petkevičius liepos 27-ąją pasirašė sprendimą dėl sklypų planavimo projekto pakeitimo: leisti jį pakeisti pagal pridedamas schemas. Skliaustuose parašoma, kad pridedami trys priedai. Prie Karaimų g. 92 ir 88 sklypų atsirado dar vienas, dėl kurio taryba jau balsavo pavasarį. Tiesa, gegužės mėnesį sprendimą pasirašė mero pirmasis pavaduotojas Saulius Raščiauskas. Tada taryba nusprendė leisti rengti žemės sklypo Karaimų g. 80A detalųjį planą numatant sklypo ribų ir ploto keitimą. Sklypo savininkė – ponia Kapočienė.
Priminsime: valstybinėje žemėje stovėjo namukas. Ten būsimoji sklypo savininkė įsigijo kambarėlį, o atėjus palankiam metui – ir visą sklypą. Jau ir namelį pasistatė. Juridinis žemės įsigijimo pagrindas – valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutartis 1996 metais. Privatizavo. Tiesa, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo Trakų biure, kuriam iki šiol vadovauja Vincas Kapočius, privati nuosavybė įregistruota 1998-aisiais. Žemės sklypo planas buvo parengtas, ilgai derintas, kol ten sugulė visi reikalingi parašai. Kadastro specialistė pasirašė 1996-aisiais, Trakų žemėtvarkos skyriaus specialistas H.Kalenda ir vedėjas A.Podrezas – 2002-aisiais, Trakų nacionalinio parko specialistė Birutė Lisauskaitė (jau nedirbanti parko direkcijoje) – 2001-aisiais. Paskutinis valdininkas, su kuriuo žemės savininkė Kapočienė derino sklypo planą, ir buvo pati vyr. architektė Kapočienė.
Kaip didėjo apetitas
Mįslinguose savivaldybės sprendimuose ir jų prieduose numatoma praplėsti sklypo Karaimų g. 80A ribas. Kitaip jokių naujų sprendimų, besikertančių su įstatymais, nereikėtų. Trakų senbuviai ir nacionalinis parkas, beje, patvirtino, kad toje valstybinėje žemėje, kurią mėginama prisijungti prie turimo sklypo, yra senosios Trakų kapinės. Toje vietoje bendruomenės lėšomis atkurtas ir pastatytas kryžius. Už kito sklypo Karaimų g. 88, kurio valdas ketinama praplėsti, yra senamiesčio gatvė. Kaip LŽ paaiškino nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius, savivaldybės administracija pateikė iškreiptą Apžvalgos gatvės planą. „Šios gatvės už sklypo Nr. 82 nėra. Senoji gatvelė eina palei sklypus 88 ir 84 ir tarp 82 ir 80, 80A ir 84. Ten ir dabar jokios gatvės nėra. Tėra dirbami arba apleisti žemdirbystės laukai”, – aiškino Abaravičius. Jo įsitikinimu, savivaldybės administracija, priėmusi sprendimus rengti naujus detaliuosius planus, keisti ribas, formuoti papildomus sklypus, sunaikins Trakų senamiesčio planinę, erdvinę ir urbanistinę struktūrą.
Trakuose – savivalės įstatymai
TINP direktorius Abaravičius priminė nacionalinio parko planavimo schemą, kurią Vyriausybė patvirtino dar 1993 metais. Šiame dokumente nustatyta, kad Trakų senamiestis yra parko urbanistinis draustinis. „Žinoma, tai nereiškia, kad įsikibus teisinės raidės nieko nebus daroma. Anaiptol, šiame dokumente pabrėžiama, kad norint atkurti Trakų senojo miesto vaizdą ir prikelti tai, kas buvo sunaikinta, numatoma statyti gyvenamuosius namus pusiasalio teritorijoje. Visos tos statybos matomos senamiesčio regeneravimo projekte. Vėlesni teisiniai dokumentai patvirtino Trakų senamiesčio apsaugos ir naudojimo reglamentą, nustatė aiškų ir konkretų detalų senojo miesto tvarkymo ir naudojimo režimą”, – tikino parko direktorius.
Abaravičius patvirtino, kad TINP direkcija kategoriškai atsisakė dalyvauti savivaldybės primetamoje neteisėtoje veikloje. Paprašėme pakomentuoti plačiau. Pasirodė, kad Trakų savivaldybės administracija paprašė parko direkcijos išduoti specialiąsias sąlygas projektuoti dar ir atgaline data. Vadinasi, detalieji ir specialieji planavimai jau pradėti? Trakuose viskas įmanoma. Apie pradėtą detalųjį planavimą Karaimų g. 80A vietos laikraštyje paskelbta birželio 10 dieną, o prašymą išduoti paraišką dėl sąlygų taryba surašė tik rugpjūčio 23 dieną.
Palankūs sprendimai saviems
LŽ pakalbino Trakų savivaldybės vyr. architektę Audronę Kapočienę, tiesa, šiuo metu atostogavusią ir ne itin norėjusią kalbėti apie savo interesus praplėsti turimo sklypo Karaimų g. 80A ribas. Užuot atsakiusi į klausimą, ponia Kapočienė pati pamėtėjo bent tris galvosūkius. Kokio sklypo negalima praplėsti; kodėl negalima; kokie įstatymai pažeisti. Paminėjus įstatymus, Kapočienė užėmė gynybos poziciją. „Tai pasiskaitykite įstatymus. Jūs teigiate savo, o aš teigiu kita, kad viskas galima. Nebūtų viskas pradėta, jeigu nebūtų galima. Chirurgas žmogaus neoperuoja, jei žino, kad neišgyvens. Jūs teigiate klaidingai”, – kategoriškai savo tiesą gynė Kapočienė. Tarstelėjo, kad tai, ką ji įsigijo Karaimų gatvėje, yra jos asmeninis reikalas. Dar pakartojusi, kad atostogauja, paprašė daugiau netrukdyti.
Mero pavaduotojas Saulius Raščiauskas, paklaustas apie savo pasirašytą sprendimą dėl sklypų naujų planų ir schemų, vaizdavo pamiršęs šį reikalą. Pasiteiravo, ar sprendimas priimtas, ir pasakė, kad kol kas kalbama apie prielaidas ir subjektyvius ar objektyvius manymus, bei pridūrė visų pasirašytų dokumentų negalintis prisiminti.
Privatizuojamos net ir gatvės
Trakų taryba ne pirmą kartą priima dosnumą demonstruojančius sprendimus. Būta konfliktinių situacijų dėl gatvių ir kelio privatizavimo. Savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila, anksčiau dirbęs Lentvario seniūnu, kaip tik prisiminė tokį atvejį savame miestelyje. „Žmonėms buvo pamatuotas sklypas ir į tą teritoriją pateko gatvė. Dabar atimti tą plotelį, kuris buvo gatvė, neįmanoma. Žmonėms atkurta nuosavybės teisė, viskas teisiškai įforminta. Neįmanoma grįžti atgal”, – teigė Karnila. Jis patikino, kad gatvėmis rūpinasi savivaldybė, o žemėtvarkininkai, matuojantys sklypus, nepavaldūs savivaldybei. Jie pavaldūs apskričiai, gal todėl ir daro, ką nori. „Žemėtvarkininkai taip matavo ir matuoja. Dabar pamatėme, kad nebeturime ežerų pakrančių, siaurėja gatvės, užtveriami keliai, dingo paplūdimiai. Žmonės mums skundžiasi, o žemėtvarka įsikibusi į šventą nuosavybės teisę, kurią atkūrė ir kuri tapo neliečiama”, – aiškino administracijos direktorius. Tiesą sakant, jis čia niekuo dėtas. Jis vykdo tai, ką taryba priima per savo posėdžius.
Meras atsakyti nesivargino
Trakų meras Vytautas Petkevičius paprašė atsiųsti LŽ klausimus raštu. Savo ruožtu paprašėme greitų atsakymų. Deja, į mūsų septynis klausimus Petkevičius atsakyti nesiteikė.
Užtat šią prastumti ketintą aferą pakomentavo Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Rimantas Bitinas. „Mes atmetėme Trakų savivaldybės sprendimuose priimtus tris variantus dėl sklypų Karaimų gatvėje. Mūsų pozicija labai aiški ir konkreti. Sąlygų detaliojo plano dokumentui nerengsime ir neišduosime. Nepritariame Trakų savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimui. Pateikti norimi detalieji planavimai prieštarauja Vyriausybės nutarimams, kitiems teisės aktams”, – teigė Bitinas. Regis, šioje istorijoje galime dėti tašką. Tačiau dar liko ir neatsakytų klausimų. Savivaldybė rengdama sprendimus užsakė detaliuosius planus. Projektuotojai juos braižė, naujom linijom ir punktyrais ženklino būsimus sklypus. Parengti tokį projektą su visomis schemomis kainuoja gana brangiai. Vieno sklypo detalusis planelis – iki 3 tūkst. litų. Pasak TINP direktoriaus Abaravičiaus, jų parengtas detalusis planas 1993-iaisiais kainavo 18 tūkst. litų. Žinoma, tai valstybės pinigai. Įdomu, kiek tokių projektų, o tiksliau, savivaldybės sprendimų, keliaujančių šiukšlių dėžėn, yra priėmusi Trakų taryba? Būtų sveika, jei savivaldybės kontrolieriai suskaičiuotų švaistūnų vėjais leidžiamas biudžeto lėšas.