Klaipėdai nebūdingai karšta vasara džiaugiasi tik atvykstantys poilsiautojai ir prisiekę paplūdimio mylėtojai. Žmonėms, prekiaujantiems grybais ir uogomis, šie metai ne itin palankūs.
Žmonėms, panorusiems nusipirkti grybų, teks nusivilti ir dar gerokai pamiklinti kojas visame turguje beieškant šiais metais delikatesu tapusio produkto – vakar grybais prekiavo tik du vyriškiai.
Beje, ir atradus grybų pardavėjus džiaugsmas didelis nebus – baravykai ir raudonviršiai taip ir lieka neišsipildžiusia svajone, o už aptrupėjusias voveraites teks pakloti 10-15 litų už litrą.
Prisistatyti nepanoręs ponas bando parduoti vos vieną litrą surinktų voveraičių – už 10 litų. „Tik tiek atradau”, – lakoniškai atsako vyriškis.
Paklausus, kur ieškojo grybų, pardavėjas gudriai šypsosi ir nenorėdamas išduoti paslapties, atsako dar lakoniškiau: „Miške”.
Kitas grybų prekiautojas ponas Linas daug kalbesnis. Palyginti su konkurentu, jis tikras rekordininkas – parduoda net 5 litrus voveraičių.
„Grybų ir uogų ieškome Skuodo rajone. O tam, kad trys žmonės pririnktų 5 litrus voveraičių, teko vargti apie tris valandas, be to, ieškojome jų ne vienos dešimties kilometrų ruože” – pasakoja ponas Linas ir už sugaištą vargą bei laiką prašo atitinkamos sumos – 15 litų už litrą. Tiesa, derantis gali nusileisti iki 14 litų.
Ar žmonės noriai perka? Prekiautojas atsakė, kad atsiranda tokių turtuolių, kurie ir nusiperka.
„Žmonės kalba, kad jei dabar gerai palytų, visi grybai užaugtų vienu metu” – gandais dalinosi Linas, suteikdamas vilties, kad šią vasarą gal dar ir teks sočiai prisivalgyti miško gėrybių.
Uogos prekybininkams atnešė šiek tiek pelno. Už litrą mėlynių teks pakloti nuo 6 iki 8 litų – dėl šoktelėjusių kainų kalta šios vasaros sausra.
Mėlynes pardavinėjantis Gintas uogas renka prie Jurbarko. Vyriškis sakė, kad derlius šiais metais tikrai nėra toks gausus kaip anksčiau, o ir pačios mėlynės mažos, sudžiūvusios.
„Dabar prekyba atsigavo, nes prieš tai visame turguje būdavo vos keli kibirai uogų. Tada kainuodavo ir po 10 litų”, – pasakojo Gintas.
Prisistatyti nenorėjusi ponia taip pat nesidžiaugė šių metų mėlynių derliumi. „Keltis reikia labai anksti. O kadangi uogų nėra labai gausu, kol prirenkame, sugaištame daug laiko” – rūpesčiais dalinosi ji.