Emigracija be iliuzijų šydo

Daugelis į Didžiąją Britaniją išvykusių laimės ieškoti lietuvių įstengia šiek tiek sutaupyti tik dirbdami nuo ryto iki nakties, gyvendami viename kambaryje su svetimais žmonėmis. Jiems tenka stovėti eilėje prie vonios ir tualeto, laukti, kol ant viryklės atsiras vietos pasišildyti vakarienei. Vienintelė sau leidžiama laisvalaikio pramoga – alaus bokalas penktadienio vakarą.

Tokiai vargingai egzistencijai svajonių šalyje save pasmerkia migrantai iš Lietuvos, kurie prastai moka anglų kalbą, neturi specialybės ir išsilavinimo.

Ryškėja migranto portretas

Populiariausia lietuvių, susirengusių geresnio gyvenimo ieškoti svetur, dislokacijos vieta vis dar išlieka Didžioji Britanija. Manoma, kad čia gyvena apie 200 tūkst. tautiečių. Viena iš pagrindinių traukos į šią šalį priežasčių – tikėjimas, kad čia laukia tikros aukso kasyklos.

Deja, vidutiniškai lietuvis Didžiojoje Britanijoje uždirba apie 5,6 tūkst. litų, o vidutinės išlaidos siekia apie 3,6 tūkst. litų. Tad sutaupyti per mėnesį įmanoma tik 2 tūkst. litų. Tai parodė pirmą kartą atlikta migrantų iš Lietuvos, išvykusių gyventi ir dirbti į šią šalį, apklausa.

Ją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu, atliko Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė. Ji tikisi, kad tai padės atsikratyti iliuzijų, kurių kupini lietuviai būriais traukia į svajonių šalį Angliją, ir padės realiai įvertinti galimybes čia užsidirbti.

Į anketos klausimus atsakė apie tūkstantis įvairiose Anglijos vietose gyvenančių ir dirbančių lietuvių: ne tik Londone, bet ir mažesniuose miestuose ir miesteliuose: Norviče, Miltone, Keines, Theforde, Kings Lyne, Lutone, Birmingeme, Glazge, Holyhede.

Pagal jų atsakymus galima nupiešti tokį lietuvio migranto į Angliją portretą: tai 24 – 29 metų amžiaus jaunas žmogus iš Alytaus, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio ar kaimo gyvenvietės. Iš kaimo atvyksta tiek pat migrantų, kiek iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kartu paėmus. Nemažai atvyksta ir vyresnių lietuvių.

Tarp emigravusiųjų dominuoja turintieji vidurinį išsilavinimą (37 proc.), vidurinį išsilavinimą ir specialybę turinčiųjų yra tik apie 14 proc., baigusiųjų technikumus – 18 proc. Keliauti į Angliją ryžtasi ir apie 10 proc. nebaigusiųjų vidurinio mokslo. Tarp migrantų apie penktadalį sudaro įgijusieji aukštąjį išsilavinimą.

Geriausias uždarbis – Londone

Kaip teigia Ž.Ilgūnaitė, apibendrindama apklausos rezultatus, akivaizdu, kad aukštesniais uždarbiais gali pasigirti tik Londone gyvenantys lietuviai. Vidutinės savaitės pajamos svyruoja nuo 200 svarų (tiek uždirba daugiausiai apklaustųjų) iki 300 svarų. Daugiau, 350, 400 ar net 500 svarų, uždirba tik po keliasdešimt migrantų.

Anglijos provincijoje dirbantys tautiečiai dažniausiai įsidarbina pakavimo, maisto, daržovių fabrikuose. Toli gražu ne visi įsidarbina tiesiogiai, netrūksta dirbančiųjų per ne visai aiškias agentūras, o tai lemia mažesnį uždarbį ir nenuolatinį darbą. Toks likimas dažniausiai laukia nemokančių anglų kalbos. Ž.Ilgūnaitė pataria dar prieš išvykstant patikrinti firmą, kuri siūlo darbą.

Beje, nebuvo apklausti tie tautiečiai, kurie yra sukūrę savo verslą, apsigyvenę nuolatinai, turi įsigiję savą būstą. Lietuvių sąjungos pirmininkė komentuoja, kad 300 ir daugiau svarų uždirba vyrai statybose. Geriausiai iš apklaustos socialinės grupės uždirba kvalifikuoti darbininkai: mūrininkai, dažytojai, staliai.

Apibendrinus rezultatus aiškėja, kad minimalios lietuvių pajamos Didžiojoje Britanijoje siekia 4,3 tūkst. litų per mėnesį, vidutinės, kaip minėta, 5,6 tūkst., o maksimalios – 10,8 tūkst. litų. Minimalios išlaidos sudaro 2,2 tūkst. litų per mėnesį, vidutinės – 3,6 tūkst., o maksimalios – 6,4 tūkst. litų.

„Tik uždirbant vidutiniškai, o išleidžiant minimaliai įmanoma sukaupti didesnes santaupas”, – vertina situaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių reikalų departamento direktorė Rita Kazlauskienė. Jos įsitikinimu, tai pavyksta tik visiškai apribojus savo poreikius, rizikuojant sveikata.

Pasak tyrimą komentavusio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių reikalų departamento vyriausiojo specialisto Mariaus Greičiaus, užimantieji aukštesnes pareigas ir turintieji geresnį darbą turi atitikti ir tam tikrą socialinį statusą, negali gyventi skurdžiame rajone, vaikščioti apsirengus prastais drabužiais, nesikirpę, todėl išlaidų stipriai sumažinti jiems nepavyksta.

Daugiausia išleidžia būstui

Vertinant migrantų išlaidas matyti, kad daugiausiai išleidžiama būsto nuomai. Pats pigiausias būstas, kuris kainuoja 50 svarų per savaitę, yra kambarys bute, name arba vieta kambaryje vienam asmeniui, gyvenančiam kartu su kitais. Tokį būstą taupumo sumetimais nuomoja daugiausiai lietuvių.

60 – 70 svarų kainuojantys būstai įkandami kur kas mažesnei tautiečių daliai. Už tokią sumą įmanoma išsinuomoti atskirą kambarį su bendra virtuve ir vonia, tualetu. Už 80 – 100 svarų tik nedidelė dalis lietuvių migrantų leidžia sau išsinuomoti „bedsit” tipo būstą – kambarį su atvira virtuve jame, bet bendra prausykla ir tualetu.

Geresniuose butuose, vadinamosiose studijose, kuriuos sudaro kambarys su atvira ar atskira virtuve bei vonia ir tualetas, kainuojančiuose 100 ir daugiau svarų, apsigyvena nedaugelis. Į šią kainą įskaičiuoti mokesčiai už dujas, elektrą ir vandenį. Londone lietuvių dauguma gyvena prasčiausiuose ir pigiausiuose miesto rajonuose.

Nepigiai atsieina ir transporto paslaugos. Ten, kur darbininkai vežami į darbą firmos ar kompanijos autobusu, tai kainuoja apie 15 – 20 svarų per savaitę, mieste – mažiausiai 18 svarų, priklausomai nuo vietovės, kur gyveni ir dirbi. Apskaičiavę daugelis ryžtasi įsigyti nebrangų automobilį ir juo važinėja.

Maistas taip pat nemažai kainuoja, todėl daugelis lietuvių stengiasi taupyti būtent išleisdami tam per savaitę vos 25 svarus (tikriausiai tai įmanoma maitinantis vien sumuštiniais ir picomis). Kai kurie išleidžia ir nuo 30 iki 40 svarų, tačiau ne daugiau kaip 45 svarus.

Žinant Anglijos maisto kainas, tai labai menka suma, neįtikėtina, kad už tiek įmanoma normaliai maitintis. Lietuviai sugeba rasti pigesnių parduotuvių, įsigyja produktų turguose, kur mažesnės kainos, patys ruošia maistą namuose, o ne perka pusfabrikačius.

Taupo rizikuodami sveikata ir atsisakydami pramogų

Stengiamasi kuo mažiau išleisti ir paslaugoms, tokioms, kaip, pavyzdžiui, apsilankymas kirpykloje. Pasak Ž.Ilgūnaitės, tautiečiai dažniausiai kerpasi lietuviškose kirpyklose, kur ši paslauga kainuoja vyrams 5 – 10 svarų ir 20 – 30 moterims. Britų kirpykloje moteriai nusikirpti kainuoja 50, vyrui – 20 svarų.

Taupoma ir rizikuojant sveikata, nes medikų paslaugos itin brangios. Laimė, Anglijoje jau dirba ir lietuviai gydytojai, jie už konsultaciją, kraujospūdžio matavimą ima 20 svarų, o tokia apžiūra pas britų tautybės gydytoją kainuoja 50 svarų. Visi rimčiau susirgę tautiečiai perka lėktuvo bilietą ir gydytis važiuoja į tėvynę, nes apskaičiuoja, kad tai kainuos pigiau.

Pramogauti į Angliją atvykę lietuviai nelinkę. Daugelio dirbančiųjų nedaug apmokamą darbą vienintelė pramoga – keli alaus bokalai savaitgalį, išgerti su kompanija alaus bare. Kai kurie nueina ir į koncertus, filmus, teatrus, tačiau bilietai labai brangūs, pigiausi kainuoja nuo 15 svarų.

Įtakos tam, kaip pramogaujama, turi ir išsilavinimas, poreikiai. O jie labai įvairūs. Jaunesni, labiau išsilavinę, kiek daugiau uždirbantys žmonės randa ir kitų įdomių laisvalaikio praleidimo formų: Londone, kituose didesniuose miestuose nemokamai galima aplankyti ne vieną muziejų, parodą, pasiklausyti koncertų.

Geriausiai sekasi lietuviams, kurie Anglijoje rado nišą savam verslui. Lietuviškuose laikraščiuose reklamuojasi lietuvės kirpykla, gydytojos kabinetas, pervežimo firma. Gerai verčiasi tautiečiai, įkūrę lietuviško maisto parduotuves. Kai kurie senbuviai pernuomoja naujiesiems atvykėliams būstą ir iš to užsidirba.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.