Kauno miesto upelius teršia pakrantėse nelegaliai įrengtos gyventojų kanalizacijos ir nevalomas lietaus nuotekų vanduo, taip pat dažnai pilamos buitinės ir statybinės atliekos. Prieš penkerius metus Savivaldybės tarybos priimta paviršinių vandens telkinių taršos mažinimo programa įgyvendinama lėtai dėl didelio lėšų poreikio.
Viršija visas leistinas normas
Iš viso miesto ribose teka 11 upelių. Tirti jų būklę įpareigota įmonė „Kauno vandenys”. Gautus duomenis ji siunčia į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą. Pasak bendrovės vadovybės atstovo aplinkosaugai Laimio Nemicko, daugiausia teršiami Girstupio, Gričiupio ir Amalės upeliai. Šie upeliai sruvena per tankiai apgyvendintus mikrorajonus, kolektyvinius sodus. „Girstupį gali teršti ir prie garažų įrengtos nelegalios nuotekų sistemos”, – mano L.Nemickas.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjos Danguolės Balčiūnienės teigimu, Girstupio upelyje organinė tarša leistinas norma viršija 5 kartus, azoto junginių – 8, fosforo – 26 kartus. „Gausiai užteršti ir Sąnašos, Veršvo, Sėmenos, Gyrio, Zversos, Kelvės upeliai, o taršos šaltinis paprastai yra gyventojų nuotekos”, – teigė vedėja. Švariausia – Marva ir Jiesia. „Tačiau ir Marvoje aptinkame nemažai azoto ir fosforo”, – sakė D.Balčiūnienė.
Šiuo metu tiriama tik cheminė vandens tarša. Prieš kelerius metus Kauno visuomenės sveikatos centras daugelyje upelių yra užfiksavęs vidutiniškai keturis kartus viršijančią normas mikrobiologinę taršą. Tačiau dabar ši institucija tiria tik paplūdimių taršą.
Teršėjai nebaudžiami
Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas aplinkos apsaugos klausimais Vytautas Narkevičius pastebi, kad upelius teršia ne vien nelegaliai nutiesti kanalizacijos vamzdžiai. „Juos surasti dar būtų įmanoma, tačiau kaip išsiaiškinti, ar vanduo neteršiamas iš senų kanalizacijos šulinių, iškastų prie nuosavų namų, juk jie dažniausiai būna labai seni ir nesandarūs, o patikrinti juos sudėtinga”, – kalbėjo jis. Pasak aplinkosaugininko, Aleksoto mikrorajone dauguma gyventojų turi labai senus vietinės kanalizacijos įrengimus. „Pastebėjau, kad nuotekoms skirti šuliniai išvalomi kartą per metus, nors realiai jie turėtų prisipildyti per mėnesį, vadinasi, nuotekos nuolat sunkiasi į gruntą ir paskui patenka į upelius”, – tvirtino V.Narkevičius.
V.Narkevičiaus žiniomis, upeliai gausiai teršiami ir buitinėmis, statybinėmis atliekomis. „Dabar tikriname, ar visi nuosavų namų gyventojai sudarę sutartis su atliekų surinkėjais, aiškinamės, kuriose valdose vykdomos statybos ir kaip ten atsikratoma statybinių šiukšlių”, – teigė V.Narkevičius.
Prie Sąnašos upelio, Karkazų rato gatvėje, gyvenantis Kęstutis Jankūnas „Kauno dienai” skundėsi, kad jam dažnai tenka kuopti įvairiausias atplukdytas prie jo kiemo šiukšles.
Padėtis pasikeis dar negreitai
Kauno miesto taryba dar 2001 metais patvirtino paviršinių vandens telkinių taršos mažinimo programą. Tačiau kelerius metus beveik nieko nebuvo daroma, tik kai kur sutvirtinti upelių šlaitai, išvalytos vagos.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus Vandens ir želdinių apsaugos poskyrio vedėjas Ramūnas Judeika teigė, kad šiais metais Veršvo upelio pakrančių gyventojų namai turės centralizuotą kanalizaciją. Tikimasi, kad tai sumažins upelio taršą. „Kitais metais tikimės užbaigti ir Amalės pakrančių gyventojų namų nuotekų prijungimą prie miesto tinklų”, – teigė vedėjas.
Pasak jo, vienam upeliui sutvarkyti tenka skirti iki pusės milijono litų. „Dėl to sunku prognozuoti, kada visi miesto upeliai bus švarūs”, – sakė jis.