Lietuvos gatvėse, televizijoje, spaudoje atsiranda vis daugiau socialinės reklamos, tačiau pripažįstama, kad šiuo požiūriu mūsų šalis vis dar smarkiai atsilieka nuo labiau išsivysčiusių Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Gatvės stenduose vos patalpintus socialinės reklamos plakatus dažnai jau labai greitai pakeičia komercinė reklama, mat jos užsakovai, skirtingai nuo pelno nesiekiančios reklamos iniciatorių, yra mokūs.
Įžiebia diskusijas
Baigiantis 2005 metams uostamiesčio gatvėse pasirodę plakatai su vyriškio prasegtomis kelnėmis nuotrauka bei užrašu „Pirkti moterį – gėdinga!” dažnai priverčia klaipėdiečius stabtelėti. Įtaigios reklamos kūrėjai savo tikslą pasiekė – plakatas daugelį paskatina kitomis akimis pažvelgti į prostitucijos problemą.
Tačiau socialinė reklama visuomet susilaukia prieštaringų vertinimų, tad kai kurie stendai, tokiu būdu išreiškiant protestą, subjaurojami, apsjaudomi, apipaišomi.
Kiti nauji plakatai, kuriuose pavaizduota lėlė įspaustomis plastmasinėmis krūtimis – reklama perspėja, kad grožio specialistų brukami silikoniniai implantai anaiptol nėra toks jau nekaltas dalykas – taip pat įžiebė diskusijas. Prie reklamos dažnai gali pamatyti sustojusias jaunas merginas ar grupeles krizenančių paauglių. „Įdomi reklama. Gerai, kad tokie dalykai daromi, nes moterų žurnaluose rašoma tik tai, kaip gražiai atrodo silikonu padidintas biustas”, – mintimis dalijosi plakatu prie Senojo turgaus susidomėjusi 30-metė klaipėdietė Ilona. Kita mūsų pašnekovė buvo nusiteikusi skeptiškai. „Man nepatinka šitos idėjos pateikimas. Per daug jau grėsmingai viskas parodyta. Be to, manęs neįtikina – jei aš norėčiau pasididinti krūtinę, tai taip ir padaryčiau: juk ir taip aišku, kad tam tikra rizika yra neišvengiama. Geriau jau tie pinigai būtų skiriami aktualesniems dalykams, pavyzdžiui, to paties rūkymo ar alkoholizmo prevencijai, nes tai paliečia kur kas didesnę dalį visuomenės”, – samprotavo Nijolė, 35-erių teisininkė.
Socialinės reklamos kūrėjai konstatuoja, kad socialinė bei prevencinė reklama labai skiriasi nuo komercinės reklamos. Visų pirma, ji propaguoja tam tikras vertybes, o tai visuomet sulaukia dalies visuomenės prieštaravimo bei kritiškumo. Be to, dažnai tokios reklamos biudžetas yra nedidelis, o tikslinė auditorija labai plati – reikia didelių išlaidų jai pasiekti.
Sunkiai išmatuojamas poveikis
Anot reklamos agentūros „Advista” direktoriaus Romano Drokovo, socialinė reklama – tai ne kokio naujo produkto pristatymas. Norint, kad ji būtų efektyvi, reklama turi pasiekti kuo didesnę auditoriją – ji neturi būti momentinė, rodoma tik tam tikrą trumpą laiką. „Socialinė reklama yra efektyvi, jei idėja yra labai aiškiai pateikta – tai yra svarbiausia, – sakė R. Drokovas. – Be to, tai neturi būti vienkartinis dalykas. Deja, ilgą laiką ir masiškai ją eksponuoti sudėtinga, nes dažnai organizacijos neturi tam lėšų.”
Tiesa, vadovas pridūrė, kad tiek reklamos koncepcijos kūrėjai, tiek ir ją rodančios televizijos bei stendus nuomojančios kompanijos socialinės reklamos iniciatoriams taiko nemažas nuolaidas. Jo žiniomis, televizijos už socialinės reklamos transliavimą ima tik dešimtadalį nustatytos kainos.
R. Drokovas pastebi, kad socialinės reklamos, atsiradusios Lietuvoje ne taip seniai, vis daugėja. Tobulėja ir patys projektai, jie vis įtaigesni. Iki šiol sėkmingiausiu savo vadovaujamos agentūros projektu R. Drokovas įvardijo jau minėtą prostitucijos prevencijos reklamą „Pirkti moterį – gėdinga!”. Šią informacinę kampaniją trylikoje Lietuvos miestų inicijavo Moterų informacijos centras, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras bei Lietuvos Caritas.
Vienerius metus truksiančią kampaniją parėmė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Europos moterų lobistinė organizacija, iš viso išleista 600 tokių plakatų.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro socialinė darbuotoja Erika Petrėtienė sako, kad projektas yra išties sėkmingas. Tačiau kai kurie atsiliepimai darbuotoją privertė nusistebėti. Vienoje radijo laidoje ji išgirdo, kad tokia reklama turbūt yra „feminisčių būrelio” iniciatyva: esą prekybos moterimis problema egzistuoja ne Lietuvoje, o tik musulmoniškose šalyse.
Apskritai, anot E. Petrėtienės, išmatuoti socialinės reklamos poveikį yra sunku. „Galima nebent užsakyti visuomenės tyrimus, tačiau tam taip pat reikia lėšų”, – sakė darbuotoja.
E. Petrėtienė pasakoja, kad reklamos idėja buvo tobulinama net keletą mėnesių. Nufotografuotas vyriškis, anot jos, yra „realus”, lietuvis – nuotrauka daryta specialiai šiam projektui, o ne iš kur nors nukopijuota.
Pasak Socialinės ir psichologinės pagalbos centro atstovės, tai, kiek šių plakatų yra miesto gatvėse, tiesiogiai priklauso nuo komercinės reklamos užsakovų. „Kai nėra komercinės reklamos, tada mūsų plakatai ir dedami. Už reklamos eksponavimą stenduose mes nemokame. Bet mes nesiskundžiame, džiaugiamės, kad mūsų plakatai būna iškabinti pakankamai dažnai”, – sakė ji.
Būdas keisti pasaulį
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė Lietuvoje socialinės reklamos labai pasigenda. Anot ministrės, socialinės reklamos mūsų šalyje beveik nėra. Dėl to V. Blinkevičiūtė teigia labai apgailestaujanti, nes socialinė reklama esą yra būdas keisti pasaulį – ši reklama priverčia susimąstyti apie dalykus, kurie mūsų vartotojiškoje visuomenėje dažnai nustumiami į šalį. Socialinė reklama, ministrės teigimu, pažadina žmoguje jo gerąjį „aš”.