Kur veda Butauto-Kudirkos genealoginiai atradimai?

Rimvydas Butautas-Kudirka, iš tėvo ir motinos paveldėjęs dvi garsias pavardes, abi jas įsiteisino juridiškai. Ekonomisto išsilavinimą turintis Rimvydas yra išleidęs keletą kraštotyrinių knygelių, kelias genealogines knygas (Kudirkų pavardės genealogija skirta mamai, senelei, proseneliams).

Dabar rengia Butautų giminės genealoginę knygą, kurios vis niekaip negali pabaigti – nuotraukos, laiškai, informacijos srautas apie šią garsią giminę plaukia iš visos Europos…
Pavardės Lietuvoje pradėjo rastis tik XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje, kai bajorai šalia savo vardų ėmė naudoti ir tėvavardžius, vėliau virtusius pavardėmis. Tačiau savo pavardžių genealogijoje Rimvydas nusikapstė gerokai toliau, į tuos metus, kai dabartinė pavardė buvo naudojama tik kaip vardas. „Šita „liga” mane užkrėtė senelis Justinas Kudirka”, – pasakojo jis. Paklaustas, ar brangiai kainuoja užuominų apie gentainius paieškos po visą Europą, genealogas atsakė: „O ką darysi? Reikia, privalu, be to, labai norisi, patinka. Kai žinau, kad kelionėje laukia daug įdomių archyvų, nuotraukų, sėdu į traukinį ar savo automobilį, pasiimu patalynę, kad pigiau būtų, ir išvykstu kelioms savaitėms”.

Žinomiausias iš visų Kudirkų – Vincas Kudirka, Lietuvos himno autorius. „Nusikapsčiau net iki vienuoliktos Kudirkų kartos. Tai ateiviai iš Prancūzijos. Prancūziškai rašėsi Cuoderc ir Cuderc, kol lietuviškai tapo Kudirka. Į Lietuvą, bėgdami nuo karų ir maro 1705 m., 1711 m. Cuodercos atsikraustė iš pietinio Provanso regiono. Tai buvo avių ir vynuogių augintojai, gyvenę žaliame kalnų slėnyje prie upės, – pasakojo Kudirkų giminės genealogiją išnagrinėjęs Rimvydas. – Palikę savo tėvynę jie apsigyveno Prūsijoje. Pirmasis Lietuvoje gyvenęs Cuoderca, gimęs apie 1630 m., kurio net vardo nežinau, vedė lietuvaitę. Kudirkos daugiausiai išplito Sūduvos krašte (juk Sūduva prie pat buvusios Prūsijos žemių). Kudirkos nepaprastai ištikimi šiam regionui”.

Rimvydas ne kartą lankėsi Prancūzijoje, Provanse, iš kur kilę Kudirkos. „Čia yra net dviejų miestų merai Coudercos. Nustebau, kai vienas šią pavardę turintis prancūzas pasakė, jog žino, kad Lietuvoje buvo toks garsus Kudirka, – pasakojo Butautas-Kudirka. – Provanso regiono kapinėse mačiau daug akmeninių antkapių su Coudercos pavarde. Mane stebina, kad dabar Lietuvoje vengiama užsiminti apie šią prancūzišką Vinco Kudirkos kilmę”.

Vinco Kudirkos tėvas Motiejus ir pašnekovo proprosenelis Juozapas Izajošius buvo broliai (to paties tėvo Petro Kudirkos, bet ne tos pačios mamos). Vincą Kudirką Rimvydas laiko ne giminaičiu, o gentainiu, kadangi jis geneologijos medyje – labai toli. „Ketvirtos ar penktos kartos bendrapavardžius jau derėtų vadinti gentainiais, o ne giminaičiais, – sako jis. – Beje, mano senelis dar mokėjo prancūzų kalbą, o prosenelis ir proprosenelis prancūziškai kalbėjo labai puikiai. Vincas Kudirka prancūziškai nekalbėjo, bet prancūzišką parašą buvo susigalvojęs. Tą parašą Lenkijos archyvuose atrado literatūros tyrinėtojas Julius Būtėnas, tačiau apie tai labai viešai nebuvo kalbama”.

Kudirkos kas dveji metai renkasi į suvažiavimus, iš viso jų Lietuvoje dabar yra apie 70. „Nors nesam bajorai (kaip minėjau, tolimoje praeityje Kudirkos buvo vynuogių ir avių augintojai), turim savo vėliavą ir himną”, – pasakojo Rimvydas.

1999 m. išleidęs knygelę apie Kudirkas Rimvydas sakė jau turįs daug papildymų, tad artimiausiu metu ketina ją išleisti dvigubai storesnę.

Dabar Butautas-Kudirka rašo Butautų giminės genealogijos knygą – tai duoklė tėvo giminei. Jis teigia, kad išsiaiškinti garsių pavardžių genealogiją nėra sunku, tik noro reikia, o Butautai Lietuvos istorijoje – pakankamai garsūs ir žinomi žmonės, tad jo rašoma knyga sparčiai storėja. Jau dabar joje aprašyta apie 400 šeimų, apie 1000 Butautų.

„Išsiaiškinau, kad pirmasis Lietuvos Butautas gimė 1185 m. Upytės žemėje, – pasakojo Rimvydas. – Pirmąkart Butauto pavardė paminėta Haličio-Volynės taikos sutartyje 1219 m. Jis buvo vienas iš tų mažesnių kunigaikščių, kuriuos Mindaugas su dar keturiais didesniais kunigaikščiais vežėsi kartu pasirašyti sutarties. Iš viso taikos sutartį su caraičių Romanovų palikuonimis Vasiliu ir Danilu pasirašė 21 Lietuvos žemių kunigaikštis”. Kaip žinome, pavardžių Lietuvoje tuo metu dar nebuvo, tik vardai. Butautas buvo kunigaikščio Ruškaičio sūnus, valdęs Upytės žemę. Jo broliai – Kintibutas, Vambutas.

„Kas šimtas metų vis atsirasdavo po vieną garsų Butautą, – pasakojo Butautas-Kudirka. – Po kunigaikščio Vytenio 1298 m. sąjungos su Rygos arkivyskupu pagerėjo Lietuvos prekybiniai santykiai su Ryga. Rygos skolų knygoje aptikau pirklio Butauto pavardęą, tik nesiseka nustatyti jo kilmės vietos”.

Bene garsiausias Butautas buvo kunigaikščio Kęstučio sūnus. „Istorikai nieko negali pasakyti apie kunigaikščio Kęstučio pirmąją žmoną (puikiai žinome tik jo antrąją žmoną vaidilutę Birutę), – pasakojo Butautas-Kudirka. – Su ta pirmąja žmona Kęstutis turėjo tris sūnus – Patriką, Vaidotą ir Butautą. Teko pasikapstyti Lenkijos, Čekijos archyvuose, po karalių pilis pavažinėti, užsisakinėjau knygų archyvuose, niekur nepavyko nieko sužinoti apie pirmąją žmoną. Tačiau apie Butautą, trečiąjį Kęstučio sūnų radau daug žinių. 1365 m. jis su kryžiuočiais sudarė nelemtą sutartį, kai su pusbroliu Survila, degindami Lietuvos kaimus pro Maišiogalą ėjo į Vilnių. Butauto tėvo Kęstučio ir tėvo brolio Algirdo tuo metu Lietuvoje nebuvo, tuo metu jie buvo Volynės žemėse”.

Genealogo nuomone, nereikėtų Butauto labai smerkti už šį žingsnį: „Ir istorikai nemano, kad jis norėjo sostą užimti ar tėvui ir dėdei pakenkti. Man atrodo, kad Butautas paprasčiausiai labai priešinosi pagonybei. Ir jis, ir jo pusbroliai Jogailaičiai buvo po katalikišką Europą pavažinėję, su jos kultūra susipažinę, tad šis jo žingsnis, matyt buvo maištas prieš pagonybę. Dėl to ir susidėjo su kryžiuočiais.

Kai žygis nepasisekė, kryžiuočiai vėl jį bandė prikalbėti, tačiau Butautas griežtai atsisakė, pasitraukė į Karaliaučiaus kraštą, apsikrikštijo Henriku, užsidarė Prahoj pas Čekijos karalių Karolį IV. Beje, aptikau medžiagos, kad šis Butautas buvo susitikęs su garsiu Renesanso humanizmo poetu Francesco Petrarca. Spėjama, kad net pats Butautas rašė eiles. Dar Prahoje sužinojau, kad Butautas-Henrikas turėjo draugę – kunigaikštytę Blanką. Kai buvau Čekijos karalių rūmuose, teko matyti jos mamos, mamos sesers ir jos pačios kapavietę. Prie tos kapavietės arti prieiti negalima, tačiau pro grotuotus vartus matosi antkapiai su įskaitomais užrašais”.

Kaip pasakojo Rimvydas, Butauto-Henriko sūnus Vaidutis, vėliau apsikrikštijęs Johanese, gimęs 1365 m. (tais pačiais metais, kai tėvas Butautas su kryžiuočiais sudarė nelemtąją sutartį), mokėsi Prahoje, Vokietijoje, pas tėvą atvyko 1380 m. birželio mėnesį, tačiau tėvas jau buvo miręs gegužės 7 d. „Dabar Lietuvos Butautai, kurie turi šį vardą (ne pavardę), gegužės 7 d. švenčia savo vardadienį, – pasakojo geneologas. – Prahoje man teko kalbėti su vienu vyskupu, jis parodė įėjimą į šv.Tomo katedros požemius, kur po centriniu altorium šalia daugybės karalių ir kunigaikščių palaidotas vienas iš Lietuvos kunigaikščių – Butautas-Henrikas. Šitie požemiai dabar užlieti Vltavos upės. Prie jo karsto prieiti neįmanoma jau porą šimtų metų”.

Vaidutis-Johanesas buvo Jogailos įsteigto Krokuvos universiteto antruoju rektoriumi 1401 m. Kadencijos neišbuvęs mirė 1402 m. pradžioje. Nors nežinoma, ar jis turėjo vaikų, Rimvydas nusiteikęs optimistiškai: „Gyvensim dar ilgai, gal išsiaiškinsim. Kitas garsus mano aptiktas Butautas buvo Stanislovas, kurį, kaip patikimą bajorą, 1413 m. Vytautas vežėsi pasirašyti garsiosios Horodlės sutarties”.

Rimvydas viską išsiaiškino ir apie istorikams mažai žinomus Butautus, kurie persikraustė į Gudiją, į tas žemes, kurios priklausė Lietuvos didžiajai kunigaikštystei, ir tapo Andreikavičiais, tačiau, pabrėždami lietuvišką kilmę, visad rašė ir pirmąją Butautų pavardę. „Netikėta buvo tai, kad Gardino gubernatoriumi XIX a. buvo Mykolas Butautas Andreikavičius, kurio Lietuvoje niekas nežino. Beje, garsus Hanoverio grafas baronas Leonas Leoncijus Beninksenas vedė Butautaitę, – savo atradimais džiaugėsi Rimvydas. – Vienas iš vokiečių kilmės Beninksenų buvo Vilniaus generalgubernatoriumi”.

Dar vienas netikėtumas genealogui – Europoje garsi dailininkė Marija Magdalena Elžbieta Butautaitė Andreikavičiūtė, gimusi 1852 m. „Prieš dvejus metus jos vieną paveikslą Lenkijos aukcione pardavė už 10 000 zlotų, – pasakojo Rimvydas, gaudantis kiekvieną šios pavardės paminėjimą. – O kartą, žiūrėdamas penktąjį Prancūzijos televizijos kanalą, ant podiumo pamačiau modelį lenkaitę Katerina Butaut. Deja, ji neatsiliepia į mano laišką. Nors tikrai žinau, kad Lenkijoje yra keli Butautai, kurių šaknys – Raseiniuose”.

Pasak Rimvydo, šių laikų Butautai didžiuojasi kauniečio garsiojo krepšininko Stepo Butauto šeima (jo žmona Onutė – taip pat krepšininkė, jų dukra Vidutė ir Ramūnas – taip pat žinomi krepšininkai. Ramūnas – Lietuvos jaunimo rinktinės treneris, dabar dirbantis Rygoje). „Turim garsų kompozitorių Giedrių Antaną Butautą, – pasakojo genealogas. – Lietuvoje yra net du kaimai, turintys Butautų pavadinimą – Raseinių rajone, Žalginio apylinkėse ir Biržų rajone, Pačeriaukšės apylinkėse. Čia stovi ir Butautų dvaras su garsiuoju alaus bravoru”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

14 atsiliepimų į "Kur veda Butauto-Kudirkos genealoginiai atradimai?"

  1. Adolfas

    Abejoju,ar visi Butautai yra giminaiciai.Jei ne paslaptis,kiek yra Butautu Lietuvoje?

  2. Vytautas

    Lietuviai nesidomi genealogija,nes tai bebaigianti isnykti chamu ir muziku tautele. Todel Lietuvoje net nera genealogines draugijos. Teko skaityti,kad daug kas mokejo pinigus uz tai,kad juos irasytu i bajoru enciklopedija… Uztat nera jokiu genealoginiu lenteliu toje „bajoru” enciklopedijoje.

  3. Aidas

    🙂 Bent jau tikri gentainiai, tai jau tikrai, nes Butautų labai mažai. Manu, kad 40-50 procentų jų visų tikrai giminaičiai.
    Girdėjom jog ir knyga jau baigiama, beje jis tik biografines, genealogines knygas rašo. Gal jau 40 metų po archyvus dairosi. Ankstesnės jo knygos „de jure” žiniomis paremtos.

  4. Bernardas

    LAUKIAME LABAI KNYGOS, MANOME BUS ĮDOMI.

  5. Vaidas

    🙂 Jau minima knyga, atrodo, isleista.

  6. Kastantas

    Patekau atsitiktinai. Bet knygą jau mačiau. Genealoginis šedevras – išprotėt galima nuo tokio kiekio darbo.

  7. Petras B.

    😛 Sveiki. Per didelius vargus gavau tą knygą, per trečias rankas, sunki ir nepigi, bet nesigalime, pirkome visa šeima. Visi labai patenkinti. Suradome labai daug savo artimų giminių – net 48 žmones. AČIŪ R. BUTAUTUI – KUDIRKAI – AUTORIUI. SĖKMĖS JAM KRAŠTOTYROS KELIUOSE.

  8. Rolalandas

    💡 Teko skaityti keletą genealoginių knygų – labai išsiskiria R. Butauto knygos – plačių apimčių, daug pavardžių ir datų. Tai vienas produktyviausių genealogų Lietuvoje. Pas juos labai sunku užsakyti sau darbus, jie visi perkrauti.

  9. Gal galite duoti geneologo Rimvydo Kudirkos koordinates

  10. Norėčiau suzinoti geneologo Rimvydo Kudirkos koordinates

  11. Haroldas

    Ta knyga jau pagarsinta Rusijoje, Kanadoje, Lenkijoje. Žinoma, 100 proc duomenų niekas apie jokią giminę nesurinko ir niekada nesurinks. Net Radvilų, Tiškevičių medžiai nepilni ir su protarpiukais, taigi džiaukimės ką turim… Kad tik daugiau tokių knygų.

  12. sunku zmogui apsakyti kodel zmones tiek daug pykcio as apie pirmosius komentarus knyga po zemaitijos dangumi tai nostabus kurinys kurisi idomus pasiskaitimas ir malonus pojutis uztai jums rimvydai didelis zemaitiskas aciu ir ateityja sekmes stiprybes linki visa musu didele seima.

  13. sunku zmogui apsakyti kodel zmones tiek daug pykcio as apie pirmosius komentarus knyga po zemaitijos dangumi tai nostabus kurinys kurisi idomus pasiskaitimas ir malonus pojutis uztai jums rimvydai didelis zemaitiskas aciu ir ateityja sekmes stiprybes linki visa musu didele seima. raudondvaris

Komentuoti: Adolfas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.