Sąvoka „viešieji ryšiai” per paskutiniuosius kelerius metus tapo itin madinga, tačiau ryšių su visuomene specialistai pastebi, kad anaiptol ne visi, net ir tokiomis paslaugomis pasinaudojusieji, žino, kas tai yra.
Šiai verslo sričiai prognozuojamas spartus augimas, tačiau kai kurių agentūrų vadovai teigia, jog nepaisant gerų perspektyvų niša dar nėra užpildyta, ir pasigenda konkurencijos.
Specialisto įmonėje neužtenka
Ryšių su visuomene veikla pasaulyje skaičiuoja antrą šimtmetį. Pasak Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos tarybos pirmininkės Laimos Kasparavičienės, pirmoji agentūra buvo įkurta 1901-aisiais JAV. Lietuvoje pirmoji buvo įregistruota 1994-aisiais, tačiau iki šių dienų neišliko.
Tiesa, jau nemaža dalis įmonių, ypač didžiųjų, turi viešųjų ryšių specialistų ar net departamentų savo viduje, tačiau, pasak agentūrų vadovų, tai nesumažina poreikio samdytis kompanijų iš išorės.
„Kad ir koks principingas būtų įmonės atstovas spaudai, anksčiau ar vėliau jis pradeda kalbėti viršininko kalba – sako tai, ką šis nori girdėti”, – pastebi UAB „Publicum” direktorius Ričardas Jarmalavičius.
Jo teigimu, ryšių su visuomene agentūros gali sau leisti ir privalo sakyti tai, kaip specialistams iš tiesų atrodo, žinoma, su teise klysti.
„Ar komunikacija valdoma iš vidaus, ar iš išorės, priklauso nuo organizacijos dydžio, struktūros bei kitų dalykų. Abu būdai turi savų minusų ir pliusų. Agentūros iš išorės problemas gali spręsti labai objektyviai, nebijo vadovui sakyti tiesos. Viduje dirbantys žmonės geriau pažįsta pačią kompaniją”, – sakė L. Kasparavičienė.
Yra įmonių, kurios visas funkcijas atiduoda agentūrai. Kitų vidaus problemas sprendžia komunikacijos specialistai, o ryšių su visuomene agentūros samdomos surengti kokiam nors projektui ar akcijai.
Beje, pasak ryšių su visuomene specialistų, bendravimas su žiniasklaida yra tik nedidelė jų darbo dalis, tik viena iš priemonių reikiamam tikslui pasiekti. Šių tikslų bei poreikių būna įvairių – įmonės įvaizdžio formavimas, krizių valdymas, naujo produkto įvedimas į rinką ir daugybė kitų. Ryšių su visuomene agentūra gali būti pasamdyta, pavyzdžiui, gerinti futbolo įvaizdžiui Lietuvoje arba populiarinti kokiai nors jaunimo ne itin siekiamai specialybei, padaryti ją prestižinę.
Rinka augs
Viešųjų ryšių paslaugomis Lietuvoje, pasak R. Jarmalavičiaus, iš pradžių daugiausiai naudojosi didieji verslo subjektai, ypač užsienio kapitalo, tačiau daugėja ir lietuviško kapitalo įmonių bei valdiškų institucijų užsakymų. Nemaža dalis jų yra susijusių su Europos Sąjungos finansavimu, pavyzdžiui, skelbiami konkursai, kad žemdirbiai būtų teisingai informuoti apie jiems teikiamą paramą, ir pan.
„Pasaulyje seniai suvokta, kad neužtenka tik daryti – tai privalo būti matoma, o visuomenė turi teisingai suprasti”, – sakė R. Jarmalavičius.
Bendrovės „RSV projektai” direktoriaus Arūno Liubinavičiaus teigimu, viešųjų ryšių paslaugų reikia visiems, kas plėtoja verslą.
„Reikia, pavyzdžiui, kokybiškai pranešti apie savo prekę, tačiau tas, kuris yra geras gamintojas, ne visada moka gerai reklamuoti, dažniausiai – atvirkščiai”, – sakė A. Liubinavičius.
Jo teigimu, per 5 mln. litų metinę apyvartą turinčios įmonės jau gali skirti lėšų iš savo biudžeto sudaryti metinėms sutartims, kad apie jų veiklą ar produkciją būtų informuojama pagal sistemą.
Anot R. Jarmalavičiaus, pasaulyje viešųjų ryšių paslaugoms išleidžiami dideli pinigai, tokia tendencija jau ateina ir į Lietuvą. „Ateina ne tik verslo, bet ir viešojo sektoriaus užsakymai, kurie ateityje už pirmuosius bus dar didesni. Pavyzdžiui, iki 18 mln. litų bus skiriama euro įvedimo kampanijai, kai pernai visa šalies „piaro” rinka siekė apie 40 mln. litų”, – prognozavo R. Jarmalavičius.
Pasak jo, jei neįvyks kokių nors kataklizmų, rinka šiemet gali dar padvigubėti. Kokybiškos viešųjų ryšių paslaugos paklausa yra didesnė nei pasiūla, ir tokia situacija turėtų išlikti dar bent porą metų.
Pasak L. Kasparavičienės, paslaugų teikimo sfera negali būti tokia pelninga kaip produktų gamybos. Vis dėlto, anot R. Jarmalavičiaus, šis verslas normalus ir turi gerų perspektyvų, kasmet auga.
Didžiausios Lietuvoje viešųjų ryšių agentūros „Publicum” pajamos iš pagrindinės veiklos pernai išaugo 3,6 karto – iki 4,499 mln. litų.
Antra pagal pajamas iš viešųjų ryšių veiklos pernai tapo agentūra „VRP Hill & Knowlton”, kurios apyvarta per metus padidėjo 31,5 proc. – iki 3,157 mln. litų. Trečioje vietoje atsidūrusios agentūros „Alora” pajamos sumažėjo 26,4 proc. – iki 1,868 mln. litų. Ketvirtąją vietą užėmusios „PR Service/Edelman Affiliate” pajamos iš viešųjų ryšių veiklos pernai išaugo 2,3 karto – iki 1,845 mln. litų, o „Lukrecijos BBDO” – 30 proc., iki 1,451 mln. litų.
Gaubia mitai
„Tikros konkurencijos nėra, nes agentūrų, kurios teikia kokybiškas paslaugas ir negadina vardo, yra gal tik apie dešimt”, – sakė R. Jarmalavičius.
Jo teigimu, viešieji ryšiai dabar yra madinga veikla, kartais net gaubiama mitų apie didžiulius pinigus ir stebuklingas technologijas, todėl nemažai žmonių susigundo tuo užsiimti. Klientų susirasti lengva, o teikiantieji nekokybiškas paslaugas gali juos greitai ir sugadinti.
„Dar nemažai tokių, kurie nesuvokia, kam reikalingos ryšių su visuomene paslaugos, bet samdo agentūrą, nes tai madinga”, – sakė R. Jarmalavičius.
Teigiama, kad pristigusi patirties ir atsakomybės ryšių su visuomene įmonė net gali pakenkti savo klientui.
Vengia politikų
Pasak R. Jarmalavičiaus, Lietuvoje labai akivaizdi niša yra politinio „piaro” rinka. Nemažai ryšių su visuomene agentūrų dėl vienokių ar kitokių priežasčių vengia dirbti su politikais.
A. Liubinavičiaus teigimu, politikoje kaip niekur kitur yra daug vadinamojo juodojo „pijaro” – nesąžiningos informacinės veiklos – nes norėdamas iškilti politikas turi nurodyti ir kito ydas.
R. Jarmalavičius pastebi, kad dirbant kartu ir su verslo, ir su politiniais klientais sunku išlaviruoti tarp skirtingų interesų. „Didžiosioms rimtoms užsienio kapitalo įmonėms iš principo nepriimtina, kad šalia jų veiklos būtų daug politikos”, – sakė jis.
Lietuvos verslininkai taip pat gali būti nepalankūs vienam ar kitam politikui, ir agentūrai, dirbančiai su tokiu politiku bei priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusiu verslo klientu gali kilti sunkumų.
Su konkurentais nedirba
Etiškomis save laikančios ryšių su visuomene agentūros nedirba ir su konkuruojančiais verslo klientais.
Pasak bendrovės „VRP Hill & Knowlton” projektų direktoriaus Kristino Taukačiko, šio verslo etikos kodeksas buvo priimtas 1954-aisiais Graikijoje ir vadinamas Atėnų etikos kodeksu. Yra sudarytas ir lietuviškas. Tačiau etikos kodekso nesilaikymas bausmės neužtraukia.
„Vienas iš požiūrių – etika reikalinga išlikti. Negalima dirbti su konkuruojančiomis įmonėmis, nes šios gali supykti. Reputacija ryšių su visuomene verslui yra labai svarbi”, – sakė K. Taukačikas.
„Klientas viešųjų ryšių specialistus prisileidžia labai arti, esi tarsi kompanijos narys, tik sėdi kitoje vietoje, todėl privalai elgtis labai konfidencialiai”, – antrino ir R. Jarmalavičius.
A. Liubinavičiaus teigimu, ryšių su visuomene agentūra yra nuolat samdoma, todėl jei dirbdamas vienam klientui apjuodinsi kitą, o pirmasis vėliau paslaugų atsisakys, vargu ar antrasis panorės samdyti jį apjuodinusius specialistus. Anot jo, ryšių su visuomene specialistų etikos kodeksas yra kaip ir kitų – dešimt Dievo įsakymų.
Vis dėlto specialistai pastebi, kad yra ir „juodųjų technologijų” paklausa – jei jos nebūtų, tokių paslaugų niekas ir neteiktų.
Tačiau, K. Taukačiko nuomone, nesąžininga informacinė veikla – kompromitavimas, juodinimas – apskritai nelabai ką turi bendra su viešųjų ryšių paslaugomis.
Nėra audito
Pasak R. Jarmalavičiaus, ryšių su visuomene verslo plėtrą stabdo specialistų trūkumas. Tai yra ir viena iš konkurencijos nebuvimo bei kai kurių įmonių profesionalumo stokos priežasčių. Universitetai tokius specialistus dar tik pradėjo rengti, ir juos baigusieji dar neturi užtenkamai patirties.
Beje, didelė dalis ryšių su visuomene specialistų yra atėję iš žurnalistikos, nes, pasak R. Jarmalavičiaus, nuo jos iki ryšių su visuomene yra vos keli žingsniai. „Tačiau geras žurnalistas nebūtinai bus geras ryšių su visuomene specialistas. Dirbant žiniasklaidoje suformuotos savybės – smalsumas, komunikabilumas, platus akiratis – labai praverčia, bet viešiesiems ryšiams reikia daugiau lankstumo ir atsakingumo”, – svarstė R. Jarmalavičius.
Beje, K. Taukačiko bei L. Kasparavičienės teigimu, dėl jauno ryšių su visuomene paslaugų teikimo verslo amžiaus mūsų šalyje dar nėra ir jokio audituojančio organo. Toks trečiasis asmuo ateityje turėtų atsirasti. Kai kuriose Europos šalyse jis veikia kaip patariamasis organas – rinkdamiesi agentūrą verslininkai gali kreiptis į auditorius, kurie padės išsirinkti atsakingai ir gerai dirbančią agentūrą.
Giedrė Norvilaitė