Pavojus sveikatai maisto papilduose

Lietuvoje parduodamuose ginkmedžio preparatuose gali būti kenksmingų medžiagų, be to, jie neefektyvūs. Šią nerimą keliančią žinią pranešė farmacijos specialistai ir medikai, remdamiesi tyrimų rezultatais. Jie įspėja susižavėjusius maisto papildais ir medicininės paskirties produktais ligonius būti budrius. Žmonės, suklaidinti reklamos, jiems priskiria gydomąsias savybes ir vartoja vietoje vaistų. Išleidžiamos krūvos pinigų, o poveikio nesulaukiama, be to, tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.

Neefektyvūs ir nesaugūs

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad maisto papildai ir medicininės paskirties produktai yra ne tik neveiksmingi, neefektyvūs, bet gali kelti pavojų sveikatai dėl juose aptiktų neurotoksiškų medžiagų. Tai paaiškėjo Vokietijos mokslininkams ištyrus 27 JAV vartojamus preparatus su ginkmedžio, Ginkgo biloba, ekstraktu.

Farmacijos specialistų teigimu, kai kurie šių preparatų pardavinėjami Lietuvoje ir juose gali būti viršijantis normą toksiškai veikiančių nervines ląsteles bei sukeliančių alergiją medžiagų. Nerimą kelia ir tai, kad Lietuvoje preparatų su ginkmedžiu vartojimas sparčiai auga.

Pasak Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto lektoriaus, farmacijos rinkos analitiko Mykolo Aniūno, ginkmedžio preparatų rinkos dydis mūsų šalyje siekia 6 milijonus litų. Per metus suvartojama net 250 tūkst. pakuočių ginkmedžio preparatų. Iš jų apie 65 tūkst. pakuočių – medicininės paskirties maisto produktų, kurių sudėtyje yra ginkmedžio ekstrakto. 2001 metais jų nupirkta už 0,3 mln. litų, o 2004 metais – už 1,4 mln. litų. Kaip tik juose ir gali būti sveikatai kenksmingų medžiagų.

Vilniaus universiteto Gerontologijos ir reabilitacijos centro gydytoja Vaineta Valeikienė akcentuoja, kad svarbu, jog ne tik vaistai, bet ir augaliniai, žoliniai preparatai bei maisto papildai, kurie skirti tik ligų profilaktikai ar gydymui pagerinti, būtų saugūs ir veiksmingi.

„Vis populiaresni ginkmedžio ekstraktai. Juos žmonės naudoja pajutę galvos svaigimą, ūžiant ausyse, pablogėjus atminčiai. Tačiau pacientai skundžiasi, kad vartojo juos net keletą metų, išleido tam krūvą pinigų, o teigiamo poveikio nesulaukė“, – komentuoja gydytoja neurologė.

Trūksta informacijos

Jos teigimu, ištyrus JAV rinkoje parduodamų preparatų su ginkmedžiu farmakologinę kokybę, nustatyta, kad dauguma jų prastai pasisavinami, neefektyvūs, nes juose veikliųjų sudedamųjų medžiagų koncentracija daug mažesnė, nei nustatyta norma. Rasta ir keliolika kartų daugiau nei leistina glingkolio rūgšties. „Ši sudedamoji dalis yra toksiška, gali sukelti alergijas ir nervinių ląstelių žūtį“, – komentavo V.Valeikienė.

Ji rekomenduoja ligoniams neurologinių simptomų gydymui vartoti iš ginkmedžio pagamintus vaistinius preparatus, kurie yra efektyvesni. Tai taip pat paaiškėjo tyrimo metu, lyginant juos su medicininės paskirties maisto produktais. Be to, mažiau rizikos, kad juose gali būti toksiškų medžiagų, nes jie priskiriami vaistams, todėl registruojant būtina pateikti ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatus.

M.Aniūnas įsitikinęs, kad žmonės nesuvokia šių skirtumų ir tai yra nevaldomos reklamos bei informacijos trūkumo pasekmė. Jo nuomone, prie gyventojų klaidinimo prisideda ir vaistininkai. Jie žmogui turėtų paaiškinti, kuo skiriasi papildas, medicininės paskirties produktas ir vaistinis preparatas, deja, daugelis to nedaro.

Daugiau dėmesio pacientų švietimui turėtų skirti ir gydytojai. Tačiau jie dažnai tampa gamintojų įrankiais ir reklamuoja papildus bei medicininės paskirties produktus sudarydami įspūdį, kad jie veiksmingi.

Žada nebūtus dalykus

Pensininkė Danutė (pavardė redakcijai žinoma) gydosi nuo hipertenzijos įvairiais vaistais. Tačiau ji susiviliojo linų sėmenų aliejaus reklama: neva kasdien jo vartojant sumažės cholesterolio kiekis, jis padės apsisaugoti nuo per aukšto kraujospūdžio, širdies ligų, aterosklerozės.

Pradėjus aliejų vartoti, po kelių savaičių moterį pradėjo varginti žarnyno sutrikimai, viduriavimas, skrandžio skausmai. Gydytojai neįstengė nustatyti ligos. Ligonė jautėsi prastai, tačiau tyrimai nieko blogo nerodė. Atsitiktinai ji prasitarė, kad geria sėmenų aliejų. Pasirodo, jis ir buvo negalavimų priežastis. Nustojus jį vartoti, ir viduriavimas, ir žarnyno sutrikimai baigėsi.

Moteris jaučiasi visiškai apkvailinta. Išmetė pinigus, ir jokios naudos. Dar ne vieną dešimtį litų išleido vaistams nuo viduriavimo, skrandžio sutrikimų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos generalinis direktorius profesorius Aleksandras Laucevičius piktinasi klaidinančia maisto papildų ir medicininės paskirties produktų reklama. Daugumai pradeda atrodyti, kad gydo ne vaistai, o tik maisto papildai, priedai. A.Laucevičius ragina ligonius be reikalo nemėtyti pinigų.

Kritikuoja registravimo tvarką

Dėl ligonių apgaudinėjimo kalta ir pernelyg liberali maisto papildų registravimo tvarka, neužkertanti kelio į rinką abejotinos kokybės bei efektyvumo produktams. „Procedūra, norint įregistruoti naują maisto papildą, pernelyg paprasta. Žinant, kiek dokumentų ir tyrimų reikia pateikti, kad į rinką patektų naujas vaistas, darosi keista, kad, norint įregistruoti maisto papildą užtenka vos kelių popieriukų“, – sako M.Aniūnas.

Maža to, pasirodo, kad maisto papildų, pagamintų ES, šiuo metu registruoti iš viso nereikia. Pakanka informuoti apie jų įvežimą ir užklijuoti etiketę lietuvių kalba. Analitiko nuomone, atsakingos institucijos turėtų atkreipti į tai dėmesį.

Taip pat reikėtų pagaliau pažaboti jų reklamą, dažnai klaidinančią vartotojus. „Maisto papildai, vitaminai nėra paprasti maisto produktai, kurių padauginę prasčiau jausimės, skaudės pilvą ar skrandį. Perdozavus jie gali padaryti rimtą žalą mūsų sveikatai“, – akcentuoja farmacijos specialistas.

Žmonės, įtikėję reklamose skelbiamais pažadais, juos perka, vartoja ir kantriai laukia, kad pagerės regėjimas, atmintis, sustiprės imuninė sistema, išnyks nuovargis, sumažės svoris. Kai kurie nesulaukę efekto ima vartoti didesnes, nei rekomenduojama, dozes ir dėl to patiria įvairių sveikatos sutrikimų.

Atsargumas pravers

Maisto papildai su ginkmedžiu priskiriami medicininės paskirties produktams. Juos registruoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Tarnybos vaistų informacijos ir monitoringo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Maceina sako, kad VVKT užregistruoti 7 medicininės paskirties maisto produktai, į kurių sudėtį įeina ginkmedžio preparatai.

Pasak specialisto, jie pavojaus žmonių sveikatai kelti neturėtų, nes jiems taikomi kur kas griežtesni reikalavimai nei maisto papildams. Registruojant reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius jo saugumą ir atitikimą paskirčiai. Tai turėtų užtikrinti, kad vartotojas gaus laukiamą naudą ir rezultatą.

Tačiau niekas negali garantuoti, kad kenksmingų medžiagų nėra preparatuose su ginkmedžiu, parduodamuose mūsų vaistinėse. „Bio Biloba“, „Bilobil“ ir kiti panašiai pavadinti medicininės paskirties maisto produktai kainuoja 30 ir daugiau litų už 30 kapsulių ir tai yra dar brangiau nei efektyvūs vaistai, o poveikio galime nesulaukti jokio.

„JAV ir kitose Vakarų šalyse yra pasitaikę atvejų, kai į maisto papildus būdavo dedama ir vaistų, ir kitų įvairiausių kitų medžiagų, kurių ten būti neturėtų“, – aiškina S.Maceina. Tai kelia nerimą, nes iš ES į Lietuvą atkeliaujančių papildų registruoti visai nebereikia, tik informuoti apie įvežimą.

Būdas ištraukti pinigus

„Medicininės paskirties produkto, kaip ir bet kurio kito maisto produkto pasirinkimas – vartotojo reikalas. Pats žmogus nusprendžia, ar jo jam reikia. Jį gali rekomenduoti ir gydytojas, bet žmogus turi suvokti, kad medicininės paskirties produktas, taip pat maisto papildas, yra ne vaistas, todėl negydo“, – aiškina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas, mitybos specialistas Rimantas Stukas.

Jis akcentuoja, kad maisto papildas gali tik papildyti mitybą, o medicininės paskirties produktas turi tam tikrą paskirtį, bet ji niekuomet nebus nei ligų gydymas, nei jų profilaktika, o tik organizmo pastiprinimas ar kokios nors funkcijos pagerinimas.

„Šie produktai negali gydyti, nes tai prieštarautų logikai. O kai kurių preparatų reklamos tikina, kad jei juos vartosi, ne tik neskaudės sąnarių, bet net ir protezais jų keisti nereikės“, – piktinasi ir S.Maceina. Jis papildus ir medicininės paskirties maisto produktus vadina niekalu, kuris yra tik būdas iš žmonių ištraukti pinigus.

Kontrolė gerokai šlubuoja

Išeitų, kad reklamuoto poveikio nesulaukus belieka kaltinti save? Dalis kaltės tenka ir institucijoms, nepakankamai kontroliuojančioms maisto papildų ir medicininės paskirties maisto produktų reklamą. Maisto papildų reklamos kontrolė patikėta Konkurencijos tarybai, tačiau, R.Stuko vertinimu, jos darbuotojai neturi žinių šioje srityje ir neįžvelgia visų reklamos subtilybių.

Medicininės paskirties maisto produktų reklama, galima sakyti, yra niekieno zonoje. Pasak S.Maceinos, teoriškai ją turėtų prižiūrėti Konkurencijos taryba bei Nacionalinė vartotojų teisių gynimo taryba, tačiau praktiškai jos to nedaro. Nebaudžiami papildų ir medicininės paskirties maisto produktų gamintojai reklamuoja, ką nori ir kaip nori.

„Priėmus naują Farmacijos įstatymą medicininės paskirties maisto produktų reklamą turės prižiūrėti VVKT. Tai logiška, nes mes juos registruojame. Tada padėtis turėtų pasikeisti. Būtina sugriežtinti ir sankcijas už klaidinančią reklamą. Baudos turi būti tokios, kad nebesinorėtų klaidinti. JAV už ryklio kremzlių reklamą kompanija buvo nubausta 1 mln. JAV dolerių bauda ir ji iš karto liovėsi“, – svarsto S.Maceina.

Ryklio kremzlių preparatų gydančios savybės (neva jos padeda įveikti net piktybinius navikus) reklamuojamos ir Lietuvoje, ir jau nebe pirmus metus, tačiau niekam dėl to, atrodo, galvos neskauda.

Per mažos baudos

Maisto papildai yra vienas iš produktų, kurių reklama šiais metais augo sparčiausiai. Apgaulė jose tiesiog bado akis, tačiau Konkurencijos taryba nagrinėja vos keletą atvejų. Tarybos atstovės Palmiros Kvietkauskienės teigimu, dažniausiai į reklamos kontrolierių akiratį patenka suliesėjimui skirti maisto papildai bei preparatai.

Klaidinančia buvo pripažinta preparato „Slim cap“, skirto svoriui mesti, reklama. Jį reklamavusi firma nubausta 5 tūkst. litų bauda. UAB „Deilena“ nubausta už klaidinančią arbatos „Suliesėk natūraliai“ reklamą, skelbusią apie gydomąsias jos savybes. Vartotojus klaidino ir augalinio preparato „Vilcacora“ reklama. Joje buvo tikinama, neva jis gydo vėžį. Reklama nutraukta, skirta bauda. Baigiama nagrinėti klaidinančią maisto papildo „Ostron“, skirto kaulams stiprinti, reklamą.

Pasak P.Kvietkauskienės, jei nustatoma, kad nepadaryta didelė žala, gali būti skiriamas tik įspėjimas ir įpareigojimas nutraukti reklamą. Klaidinančios reklamos teikėjas gali būti baudžiamas bauda nuo 1 iki 30 tūkst. litų, o nustačius sunkinančias aplinkybes – dar didesne, bet neviršijančia 3 proc. bendrųjų metinių pajamų.

Neseniai Konkurencijos taryba priėmė sprendimą už pakartotinį klaidinančios reklamos naudojimą skirti 30 tūkst. litų baudą UAB „Prorectus“. Bendrovė nubausta už įrodymais nepagrįstą informaciją apie svoriui numesti taikomą metodą bei kapsules. Šių metų pavasarį ji už tai jau sumokėjo 45 tūkst. litų baudą, tačiau, matyt, pelnas toks didelis, kad net tokia suma jai – niekis.

Pelnus tokioms bendrovėms krauna lengvatikiai žmonės, o apgaudinėtojai atpildo nesulaukia.

Giedrė Budvytienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

2 komentarai į "Pavojus sveikatai maisto papilduose"

  1. violeta

    suprantu,kad papildai ne visada pagerina mŪsų sveikatą.Visai neseniai
    per sveikatos laidą išklausiau,kad ginkmedžio preparatai labiausiai ištirti
    Lietuvoje ir neturi jokio šalutinio poveikio.Dirbu protinį darbą ir karts nuo
    karto naudoju ginkmedžio preparatus,daugiausia skystame pavidale.Kokį preparatą patartumėte naudoti atminties gerinimui 😯

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.