Kauno fotografijos dienos 2005: „Kamera obskura” F Galerijoje – fotografijos kelionė nuo Antikos iki trečiojo tūkstantmečio
2005 m. gruodžio 6 d. 17:30 F Galerijoje (Aušros g. 6, Kaunas) atidaroma reto grožio fotografijos paroda – vienos ryškiausių šiuolaikinės Suomijos fotografijos kūrėjos Marijos Pirilos (Marja Pirilä, Suomija) darbų serija „Camera obscura: interjeras – eksterjeras”. Tai paskutinė antrojo tarptautinio festivalio Kauno fotografijos dienos paroda, baigianti parodų seriją „Europos fotografijos kūrėjai” ir veiksianti iki gruodžio 18 d.
Parodos atidarymo metu aklinai užtemdytoje F Galerijoje lankytojams bus pademonstruotas unikalus kūrybinis metodas, kurį naudojo Marja Pirila, kurdama parodoje rodomą ciklą.
Antrąjį Kauno fotografijos dienų festivalį kulminuoja unikali paroda „Camera obscura: interjeras – eksterjeras”, kurios darbų sukūrimo metodas – žaidimas su dėsniu, žinomu jau tūkstančius metų. Nežiūrint to, parodos autorė – Marja Pirilä nesiekia kopijuoti kameros obskuros popierinėmis kopijomis – dėžutėmis su skylute (pinhole camera) daromų madingai blyškių klišių.
Kaunui broliškame Tamperės mieste gyvenančios Marijos Pirilos kūryba apima vizijos bei optinės iliuzijos ieškojimus – svarbiausią dvidešimt pirmojo amžiaus fotografijos kryptį. Tyrinėdama kameros obskuros reiškinį Suomių fotomenininkė nepateko į pastaruosius tris dešimtmečius vakarų fotografiją varginančius pinhole camera monotonijos spąstus, o sukūrė savitą žiūrėjimo būdą.
Kurdama ciklą „Camera obscura: interjeras – eksterjeras”, Marja Pirila lankė žmones jų gyvenamuose kambariuose. Prieš portretuodama žmones, ji užtamsindavo kambarius, tačiau vieninteliu šviesos šaltiniu palikdavo prie lango pritvirtintą lęšį, kuris kambario viduje suprojektuodavo apverstą išorės vaizdą. Šis išorės vaizdas tapdavo vieninteliu, gan silpnu šviesos šaltiniu, todėl portretuojamieji turėdavo nesujudėti penkias, dešimt ar daugiau minučių. Idealiausia, jei jie užmigdavo… Tuomet susijungdavo du pasauliai – kambario vidus ir vaizdas pro langą.
Pasak menotyrinikų, sujungdama kambario gyventojų ir jų matomus pro langą atvaizdus „Marja Pirilä panaikina nuostatą, kad žmonės gali stebėti vaizdą pro savo langą, nepriimdami pasaulio įtakos. Marjos Pirilos „Camera Obscura” serijos fotografijos patvirtina faktą, kad peizažai, kuriuos matome pro savo langus nėra atriboti nuo mūsų. Veikiau jie yra mūsų vidinio pasaulio neatskiriama dalis”.
„Kamera obskura” yra kiekvieno mūsų fotoaparato veikimo principas. Kamera obskura arba „tamsus kambarys” minimas jau prieš 12 tūkstančių metų kaip senovės Egipto žynių įrenginys, skirtas stebėti saulės užtemimams. Tada kamera obskura buvo tamsi patalpėlė su skylute, per kurią priešingoje vidinėje sienoje suprojektuodavo apverstas išorės vaizdas. Amžiams bėgant kambarys tapo nešiojama dėžute, o skylutės vietą užėmė lęšis ir lęšių sistemos. Taip gimė fotoaparatai…
Parodos atidarymo proga F Galerijos lankytojų laukia siurprizas – jie kamerą obskurą pamatys ne tik Marjos Pirilos darbuose, bet ir išvys šį nuostabų fizikos efektą F Galerijai tampant fotoaparato prototipu.