Straipsnyje bus pasakojama apie du itin protingus žmones. Vienas greičiausiai didingiausias kada nors gyvenęs mokslininkas, kitas – fizikas iš Adelaidės, bandantis įrodyti, kad genijus klydo.
Teigia, kad genijus klydo
Fizikas Regas Kahilas teigia galintis įrodyti, jog šimtametės Einšteino teorijos yra reliatyviai neteisingos. Profesoriaus R.Kahilo bėda tai, kad dauguma jo amžininkų mieliau sutinka su Einšteinu.
Vienam Australijos laikraščiui Regas Kahilas pasakojo, kad dažnai jo išvedžiojimai sutinkami su neslepiama panieka. Pasak jo, kažko panašaus jis ir tikėjosi, nes į fundamentalių teorijų paneigimą daugelis žiūri labai kritiškai.
Teorija byra į šipulius
2002 metais profesorius R.Kahilas ėmė abejoti Einšteino teorijos teiginiu, kad laikas ir erdvė yra reliatyvūs.
Pasak mokslininko, Einšteino teorijos sutinka viena su kita ir kalba apie didžiulius greičių skirtumus įvairiomis kryptimis. „Kai išsiaiškini, kad šviesos greitis kinta, visa Einšteino teorija ima byrėti į šipulius.”
„Mes žinome, kad šviesos greitis yra apytiksliai lygus 300 tūkstančių kilometrų per sekundę. Šis dydis yra reliatyvus pačiai erdvei. Anksčiau teigta, kad jis reliatyvus tik stebėtojui,” – sako profesorius R.Kahilas.
Mokslininkas mano, kad, demaskuojant Einšteino teorijas, būtų galima padaryti naujų atradimų fizikoje. Šie atradimai padėtų geriau suprasti fenomenus, kurie iki šiol nėra visiškai išaiškinti.
Randamos naujos erdvės savybės
„Šiuo metu yra daromi neįtikėtini atradimai. Mes atrandame kai kurias erdvės savybes, kurios yra tiesiog neįtikėtinos”, – sako mokslininkas.
Minėtieji atradimai apima greitį, kuriuo Saulės sistema keliauja erdve, ir gravitacines bangas.
Profesorius pasakoja, kad galaktikų sukimosi paaiškinimas visada buvo problemiškas, tačiau dabar jis sakosi suprantąs, nuo ko šis judėjimas priklauso.
Dešimtį kartų didesnis greitis
„Išorinė spiralinių galaktikų dalis juda dešimt kartų greičiau, nei leidžia manyti Einšteino teorija. Todėl žmonės sugalvojo tokią sąvoką, kaip tamsioji materija, kad paaiškintų papildomą gravitacinę trauką. Mokslininkai išeikvojo daugybę laiko ir pinigų, kad atrastų šią trauką, bet iš tiesų ji neegzistuoja”, – teigia profesorius R.Kahilas.
Per pastaruosius šimtą metų mokslininkai atliko daugybę eksperimentų, kad įsitikintų, jog šviesos greitis yra konstanta.
Fizikos pamatai ant iliuzijos
Profesorius R.Kahilas teigia priėjęs prie išvadų, kurias anksčiau jau buvo priėję kiti mokslininkai, tačiau jų neskelbė, bijodami būti suniekinti. Abejoti Einšteino teorijomis niekas nedrįso. „Tai sukrečia, tačiau fizikos pamatai buvo pastatyti ant matematinės iliuzijos”, – teigė R.Kahilas.
Fizikas Polas Deivis iš Makvairo universiteto ir Australijos astrobiologijos centro tvirtina, kad Einšteino reliatyvumo teorijos buvo kruopščiai patikrintos, bet neaptikta jokių klaidų skaičiuojant.
Naujas teorijas vertina skeptiškai
„Taip pat, kaip Einšteino teorijos pranoko Niutono dėsnius, vieną dieną galime tikėtis, kad kieno nors kito teorijos pranoks ir paties Einšteino teorijas, – sako profesorius P.Deivis. – Tačiau kol kas nėra nieko, kas leistų tai įtarti.”
P.Deiviui pritaria ir Adelaidės universiteto fizikas Derekas Lainvėberis. Jis teigia, kad iki šiol nėra susidūręs su eksperimentais pagrįstais įrodymais, liudijančiais, kad Einšteinas klydo.
Mokslininkas pasakoja, kad visi jam žinomi eksperimentiniai matavimai patvirtina Einšteino prielaidą, kad šviesos greitis ra nekinta.
Bando padėti materialiai
Tačiau žmonių, remiančių profesorių R.Kahilą, gretos vis didėja. Australijos tyrimų taryba suteikė jam 60 tūkstančių JAV dolerių paramą tyrimui vykdyti, o didžiausia pasaulyje kvantinės fizikos laboratorija CERN Šveicarijoje padovanojo optinių laidų už 100 tūkstančių JAV dolerių.
Žygimantas Pauliukevičius