Noras statyti – iššūkis pajūrio laisvei

Konfliktai dėl vaizdingiausių pajūrio sklypų parodys, kas mūsų valstybėje yra aukščiau – asmeniniai žemvaldžių interesai ar visuomenės poreikiai.

Taip vakar „Vakarų ekspresui” sakė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas po to, kai teismą dėl problemų, susijusių su galimybe Karklėje pasistatyti sodybą, pasiekė milijonus litų siekiantis klaipėdiečių skundas.

Vienas iš minėto ieškinio autorių – finansų ministro patarėjas Saulius Trečekauskas savo ruožtu teigė, kad jis tik gina savo teises ir patarė kitiems elgtis taip pat.

Kvepia milijonais

Teisiniai ginčai dėl žemės sklypų Pajūrio regioniniame parke (PRP) tęsiasi jau ne vienerius metus, tačiau tokio kalibro ieškinio dėl teisės į privačią nuosavybę dar nebuvo.

Vilniaus apygardos administracinį teismą pasiekė klaipėdiečio, finansų ministro Zigmanto Balčyčio patarėjo S. Trečekausko bei jo žmonos Aurelijos skundai, kuriuose metami įvairūs kaltinimai valstybinėms bei municipalinėms institucijoms.

30 ha žemės PRP teritorijoje valdantys sutuoktiniai teigia, esą tiek Aplinkos ministerija bei jai pavaldžios institucijos, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės žemėtvarkininkai vilkina sprendimų priėmimą.

Mat sutuoktiniai bando gauti leidimus bei sąlygas kai kuriuose sklypuose žemės paskirtį iš žemės ūkio pakeisti į namų valdos paskirtį, tačiau valdininkai bei politikai esą juos ignoruoja bei stabdo procedūras.

Sodybas savo sklypuose norintys statyti žemės valdytojai prašo teismo atsižvelgti į tai, jog esą buvo žlugdomas jų verslas, dėl taikomų apribojimų neleista statyti ūkininko sodybos, taip pat į tai, kad jie negali pasirinkti gyvenamosios vietos.

Paskaičiavę materialinius bei moralinius nuostolius, ieškovai iš valstybės nori prisiteisti rekordinę 40 milijonų litų sumą.

Gina teises

Apie tai, kodėl ryžosi pateikti skundą su tokiu milžinišku ieškiniu vakar „Vakarų ekspresui” pasiteiravus paties S. Trečekausko, iš pradžių jis atsisakė komentuoti savo sprendimą.

Vėliau teisininko išsilavinimą turintis patarėjas teigė, kad taip tiesiog gina savo teises.

„Kiekvienas pilietis turi būti aktyvus savo teisių gynėjas. Aš nieko nepažeidžiau, tačiau esu ignoruojamas. Kreipiausi į reikiamas institucijas, tačiau man kol kas neišdavė nė vieno prašomo leidimo bei nesuderino prašomų sąlygų”, – sakė S. Trečekauskas.

„Vakarų ekspresui” pasiteiravus, kuo motyvuodamasis jis nori prisiteisti žalą už tai, kad neva buvo žlugdomas verslas, pašnekovas pripažino, jog neturi nei verslo liudijimo, nei yra kokios nors bendrovės savininkas.

„Tai yra teisinio nagrinėjimo dalykas. Teismas ir nustatys viską”, – sakė klaipėdietis.

Ieško naudos

Istorija apie milijonų vertės bylą vakar jau buvo pasiekusi ir aplinkos ministrą A. Kundrotą – šis politikas laikėsi itin griežtos pozicijos.

„Tai bus gera proga įsitikinti, kas mūsų valstybėje aukščiau – asmeniniai vieno žemvaldžio, ar visuomenės interesai. Po žemės reformos tai nėra ir nebus vienintelis atvejis, kai visuomenės poreikius ginančios institucijos turės kovoti prieš tuos, kurie įsigyja sklypus ir bando iš jų „išmelžti” kuo daugiau naudos”, – sakė A. Kundrotas.

Jis tikino, jog atgaudamas arba pirkdamas savo žemę S. Trečekauskas privalėjo ir turėjo žinoti, kad dalis jo sklypų patenka į saugomą teritoriją, kurioje taikomi apribojimai.

„Žinote, jei mes nepaisysime įstatymų ir leisime užstatyti pajūrį, mus ištiks Danijos likimas. Ten valstybė turi mokėti milžiniškus pinigus ir iš savininkų išpirkti žemę, kad žmonės galėtų prieiti prie jūros. Kas bus, jei mūsų poilsiautojai matys vien tik lenteles su užrašu „Privati valda”? – būgštavo ministras.

Pralaimėjo teismus

Aiškindamas situaciją PRP vadybininkas Egidijus Jurkus taip pat teigė, kad S. Trečekausko skundas esą yra nepagrįstas, kadangi dalis jo sklypų patenka į teritoriją, kurioje naujos statybos nenumatytos.

„Vienas sklypas patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį, kuriame yra leidžiama tik atstatomoji statyba, kitaip – tik tose vietose, kur jau buvo namai praeityje. Tačiau iki šiol mes nesame gavę jokių tai patvirtinančių dokumentų. Mus veikiau kaltina vilkinimu ir diskriminavimu”, – sakė aplinkosaugininkas.

Jis tikino, kad S. Trečekauskas dėl panašių ginčų jau yra kreipęsis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, tačiau, pasak E. Jurkaus, visas bylas pralaimėjo.

„Todėl ir dabar jo teiginiai – absurdiški. Žmogus tiesiog nenori suprasti, kad dalis jo žemės yra saugomoje teritorijoje. Jam leidžiama statyti trijuose sklypuose, o jis siekia, kad galėtų statyti visuose šešiuose. Tai jau nebe pirmas kartas, kai S. Trečekauskas bando užginčyti ir visą Regioninio parko planavimo schemą”, – sakė E. Jurkus.

Kategoriška vakar buvo ir „Vakarų ekspreso” kalbinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

„Žinote, pagal tą situaciją išeina, kad jei aš įsigysiu sklypą ir jame vėliau norėsiu įrengti oro uostą, o man neleis, aš dėl to patirsiu nuostolių – tai galiu prisiteisti milijardus litų? Kažkas nenormalaus mūsų valstybėje vyksta. Žmogus, kuris pradėjo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, ministerijoje, vien iš moralinių paskatų turėtų atsiimti savo ieškinį”, – sakė tarnybos direktorė.

Denisas Nikitenka

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.